Tas teisės aktas buvo priimtas 65 balsais prieš vieną. Kneseto sesiją tiesiogiai transliavo parlamento televizija.
Prieš naująjį įstatymą balsavo vienintelis deputatas iš ultradešiniosios partijos „Yisrael Beitenu“ („Izraelis – mūsų namai“), tokiu žingsniu pažeidęs koalicijos drausmę. Opozicijos partijos 120 vietų Knesete anksčiau paskelbė nedalyvausiančios balsavime.
Ministrų kabinetas praeitais metais sutiko atsisakyti praktikos, pagal kurią dešimtys tūkstančių ultraortodoksų buvo atleidžiami nuo karinės tarnybos, jeigu jie studijuoja judėjų seminarijoje – ješivoje.
Pagal naująjį įstatymą, kuris įsigalios nuo 2017 metų, numatoma, kad ultraortadoksai vyrai turi atlikti tarnybą kariuomenėje arba civilinę tarnybą.
Įstatyme taip pat numatytos sankcijos tarnybos vengiantiems asmenims – įskaitant laisvės atėmimą. Tas žingsnis sukėlė įtūžį ultraortodoksų lyderiams, kurie sakė, kad jis prilygsta žmonių siuntimui už grotų dėl savo tikėjimo.
Karinė tarnyba Izraelyje privaloma: vyrai tarnauja trejus, o moterys – dvejus metus.
Anksčiau šį mėnesį daugiau nei 300 tūkst. ultraortodoksų išėjo į Jeruzalės gatves per masinį maldos budėjimą, protestuodami prieš planuojamą įstatymą.
Tačiau daugelis izraeliečių laikosi nuomonės, kad Knesetas teisingai elgiasi, naikindamas istorinį neteisingumą, kai ta išlyga ultraortodoksams buvo suteikta 1948 metais, įkūrus žydų valstybę. Tuo metu ultraortodoksai sudarė tik nedidelę visuomenės dalį.
Dėl didelio gimstamumo ultraortodoksų bendruomenė smarkiai pagausėjo ir dabar sudaro apie 10 proc. šalies gyventojų, kurių iš viso yra daugiau nei 8 milijonai. Jie išlieka sparčiausiai gausėjanti Izraelio visuomenės grupė.
