Apie šį žingsnį buvo paskelbta tuo metu, kai tūkstančiai oro desantininkų ketvirtadienį pradėjo pratybas netoli Ukrainos, o Maskvos pasiųsti kariai patruliuoja Ukrainai priklausančiame Krymo regione, kur sekmadienį vyks referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos. Ginkluotosios pajėgos „didina lauko pratybų intensyvumą“ sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime, kuriame informuojama, jog tie mokymai vykdomi su Ukraina besiribojančiuose Rostovo, Belgorodo ir Kursko regionuose, taip pat viename toliau esančiame regione.
„Šių veiksmų pagrindinis tikslas – visapusiškai patikrinti dalinių sąveiką vykdant mokomąsias kovines užduotis nepažįstamoje vietovėje ir neišbandytuose poligonuose“, – sakoma pranešime.
Kaip skelbiama, šios pratybos vyks iki kovo pabaigos, tačiau nenurodoma, kiek karių jose dalyvauja.
Rostovo regione ketvirtadienį prasidėjo atskiros oro desanto dalinių pratybos, kuriose dalyvauja 4000 parašiutininkų. Jos vyks iki kovo 14 dienos.
Rusijos valstybinės televizijos reportaže matėsi šimtai parašiutų, besileidžiančių ant žemės.
Gynybos ministro pavaduotojas Anatolijus Antonovas trečiadienį sakė, kad Maskva patenkino Ukrainos prašymą surengti žvalgomąjį skrydį virš pasienio regionų.
Rusija anksčiau taip pat surengė didelį iš anksto neskelbtą dalinių kovinės parengties patikrinimą Vakarų ir Centrinėje karinėse apygardose nuo vasario 26-osios iki kovo 4-osios. Tose pratybose, surengtose prezidento Vladimiro Putino įsakymu, dalyvavo tūkstančiai karių.
Kaltinimai iš Kijevo dėl invazijos grėsmės
Ukraina trečiadienį apkaltino Rusiją sutelkus daug karinių pajėgų prie abiejų šalių sienos ir teigė, kad toks žingsnis didina invazijos grėsmę, tačiau Maskva tai neigia.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Andrijus Parubijus sakė žurnalistams Kijeve, kad Rusija pasienyje sutelkė daugiau nei 80 tūkst. karių, iki 270 tankų ir 140 karinių lėktuvų. Pasak jo, tokie žingsniai kelia „didelio masto invazijos iš skirtingų krypčių grėsmę“.
A.Parubijus pridūrė, kad Rusijos kariai yra prie pat Ukrainos sienos, o kai kurie – vos už 2–3 val. kelio nuo Kijevo.
Tuo tarpu Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Anatolijus Antonovas neigė, kad pajėgos telkiamos prie beveik 2 tūkst. kilometrų ilgio sienos su Ukraina.
Jis taip pat nurodė, kad Maskva priėmė antradienį Ukrainos pateiktą prašymą surengti žvalgomąjį skrydį virš Rusijos teritorijos.
A.Antonovas sakė, kad Rusija neprivalo leisti atlikti tokį skrydį, bet nusprendė suteikti leidimą, kad Ukraina pati įsitikintų, jog „Rusijos ginkluotosios pajėgos nevykdo jokios karinės veiklos netoli sienos su Ukraina, galinčios kelti grėsmę jos saugumui“.
Rusijos pajėgos perėmė faktinę kontrolę Ukrainos Krymo pusiasalyje, o Rusijos parlamentas suteikė prezidentui Vladimirui Putinui leidimą naudoti kariuomenę, kad apgintų rusakalbius kaimyninėje šalyje.
Prorusiška Krymo vietos vyriausybė sekmadienį organizuoja referendumą, kuriame gyventojams bus pateiktas klausimas, ar jie nori, kad jų regionas taptų Rusijos dalimi. Tačiau Ukrainos vyriausybė ir Vakarų šalys pareiškė, kad toks referendumas bus neteisėtas ir perspėjo Rusiją nemėginti aneksuoti Krymo.
A.Parubijus sakė, kad Rusijos pajėgos gali mėginti užimti vyriausybinius pastatus Ukrainos rytiniuose regionuose ir pareikalauti ten surengti panašų separatistinį referendumą. Jis tvirtino, kad tokiems mėginimams kelią užkirto Ukrainos teisėsaugos veiksmai.
Pasak A.Parubijaus, Ukrainos pareigūnai neįleido į šalį apie 3,7 tūkst. Rusijos piliečių, kurie, kaip įtariama, galėjo mėginti vykdyti ekstremizmą ir diversijas šalyje.
Krymas, kuriame įsikūrusi Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė, tapo įtampos židiniu po to, kai Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pabėgo iš šalies po tris mėnesius vykusių protestų.
A.Parubijus sakė, kad 399 žmonės jau yra užregistruoti kaip pabėgėliai iš Krymo.
NATO trečiadienį pasiuntė du žvalgybos lėktuvus stebėti Ukrainos oro erdvės ir laivų judėjimo Juodojoje jūroje, Rusijai stiprinant savo karinį kontingentą Kryme.
NATO būstinės atstovas pulkininkas leitenantas Jay Janzenas sakė, kad vienas iš Anglijoje laikomų lėktuvų „Boeing E-3 Sentry“ stebės Rusijos orlaivių ir laivų judėjimą skraidydamas virš Lenkijos teritorijos, o kitas, laikomas Vokietijoje, skraidys virš Rumunijos.
Lenkija ir Rumunija yra NATO narės, turinčios sienas su Ukraina, o Rumunijos Juodosios jūros pakrantė yra tik už maždaug 220 kilometrų nuo Krymo pusiasalio.
Trečiadienį Pentagono atstovas pulkininkas Steve'as Warrenas sakė, kad JAVpasiuntė į Lenkiją dar 12 naikintuvų F-16, kurie papildė ten dislokuojamas NATO oro pajėgas.
Pasak jo, tų naikintuvų išskridimo data dar nenustatyta – jie bus laikomi Lenkijoje „iki tolesnio pranešimo“.
