T.Ilveso teigimu, Estija ir Lenkija turi panašias gynybos išlaidų ir bendrų karinių pratybų vizijas.
„Lenkija ir Estija yra artimos sąjungininkės, draugės, kurios mąsto ir veikia panašiai, kurios demokratiškoje Europoje egzistuoja kartu“, - rašoma Estijos prezidentūros paskelbtame pranešime.
Komentuodamas įvykius Ukrainoje, Estijos prezidentas pažymėjo, kad tai didžiulė krizė visai Europai.
„Estija ir Lenkija supranta, kad tai ne tik Krymo, Ukrainos ir Rusijos problema. Tai geopolitinis posūkis, bent jau artimiausioje ateityje keičiantis visą saugumo situaciją Europoje ir demokratinių valstybių santykius su Rusija, - teigė T.Ilvesas. - Bendra Europos Sąjungos (ES) pozicija turi būti formuojama remiantis ne dujų kainomis, o vertybėmis, kurios suformavo Bendriją“.
Prezidentas taip pat paskatino NATO ir ES apsvarstyti efektyvų atsaką į Rusijos agresiją Kryme, kuri pamynė Ukrainos suverenitetą, tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų (JT) Chartiją.
Lenkijos ir Estijos vadovai vieningai pripažino, kad rugsėjį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas Aljanso kolektyvinės gynybos bei patikimumo stiprinimui.
