J.Bidenas prieš vizitą Lenkijoje dar kartą patvirtino, kad raketinio skydo elementų dislokavimo planai Čekijoje ir Lenkijoje nebus svarstomi.
Šią žinią JAV diplomatai perdavė Austrijos sostinėje Vienoje antradienį prasidėjus tarptautinėms deryboms dėl Irano branduolinės programos. Amerikiečių teigimu, Vašingtono „koalicija“ su Didžiąja Britanija, Rusija, Prancūzija, Kinija ir Vokietija derybose yra tvirta, todėl abejojama, ar JAV išdrįs šią „sąjungą“ ardyti dėl Krymo.
JAV prezidento George'o W. Busho planams Centrinėje Europoje dislokuoti priešraketinio skydo elementus Maskva niekada nepritarė, todėl Baraco Obamos administracija 2009 m. nutraukė susitarimą su Lenkija ir Čekija, tikėdamasi Rusijos pritarimo derybose dėl Teherano branduolinės programos. Sprendimas davė vaisių - Rusija nesipriešino griežtoms Vakarų sankcijoms Iranui Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje ir iš esmės laikėsi sankcijų režimo.
Šios pozicijos Rusija laikosi iki šiol, tačiau nerimas išlieka.
„Kol kas nematau jokio neigiamo efekto, - teigė Europos Sąjungos (ES) vyriausiosios užsienio reikalų įgaliotinės Catherine Ashton atstovas Michaelis Mannas. - Mes vis dar dirbame vieningai“.
Anot buvusio aukšto rango B.Obamos patarėjo Roberto Einhorno, Rusija turi pakankamai bendrų interesų su tarptautine bendruomene sprendimui dėl Irano pasiekti.
„Netrukus pamatysime, ar Krymo konfliktas paveikė Irano derybas ir padarys Rusiją abejingą galutiniam sprendimui. Kol kas rusai nesitraukė ir laikėsi konstruktyvaus vaidmens, - teigė R.Einhornas. - Jie turi savų būgštavimų dėl musulmonų bendruomenių Rusijoje, todėl yra suinteresuoti palaikyti stabilumą Vidurio Rytuose“.
Panašios nuomonės laikosi ir JAV valstybės departamento atstovė Jen Psaki.
„Pastarųjų savaičių įvykiai rodo, kad Rusija liks aktyvi partnerė prie derybų stalo“, - teigė pareigūnė.
