Tai nutiko vasario pabaigoje. Kažkas paskelbė, kad iš prabangių savo rūmų Kijeve pabėgęs politikas mirė nuo širdies smūgio. Tai sukėlė nerimą, nepasitikėjimą, abejones tarp jo bendrų ir gynėjų.
Norėdamas paneigti gandus, V.Janukovyčius buvo priverstas viešai stoti prieš kameras. Net Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas grasino, kad buvęs Ukrainos vadovas dar šoks kalbėjusių apie jo mirtį laidotuvėse. Bet psichologinės operacijos kūrėjų tai nesustabdė.
Po mėnesio buvo pranešta, jog nuverstąjį prezidentą ištiko infarktas ir jis gydomas vienoje Maskvos ligoninių, reanimacijos skyriuje. Buvęs Ukrainos prezidentas buvo priverstas vėl sukviesti žurnalistus ir parodyti, kad yra gyvas.
Galiausiai paslaptingieji atakos inžinieriai smogė ir trečią kartą – šią savaitę socialiniuose tinkluose pasklido gandas, kad prieš kameras Rusijoje kalbėjęs V.Janukovyčius yra netikras! Net lyginamos senos ir dabartinės V.Janukovyčiaus nuotraukos. Suprask, Rusijoje vis prabylanti galva yra ne V.Janukovyčius, bet gerai parinkto antrininko. Tai esą galima suprasti iš ausų galiukų ir nosies.
Šypseną keliantys epizodai rodo, kad Ukrainoje jau dabar vyksta aršūs mūšiai. Tik kol kas trata ne Rusijos kareivių, bet protų inžinierių kulkosvaidžiai. Psichologinės kulkos švilpia iš abiejų barikadų pusių.
Tikslas – palaužti priešų valią
Jei psichologinės operacijas būtų galima perteikti natomis, jos skambėtų kaip Richardo Wagnerio operos „Valkirija“ dalis – tas griausmingas fragmentas, kurį per galingus garsiakalbius, prikabintus prie karinių sraigtasparnių UH-1, leido amerikiečių kariai filme „Šių dienų Apokalipsė“. Taip puolantis oro kavalerijos dalinys bandė įbauginti netikėtai užkluptus Vietkongo kovotojus.
Šį epizodą išgalvojo filmo kūrėjai, tačiau jis puikiai atspindi psichologinių operacijų esmę – įbauginti priešą ir palaužti norą priešintis. Skleidžiant neteisingą arba iškraipytą informaciją sukurti tokį chaosą priešininkų galvose ir širdyse, kad jie atsisakytų savo tikslų ir negalėtų efektyviai kovoti.
Protų inžinieriai gali bandyti suklaidinti ir savo priešininkus – psichologiškai įtikinti, kad melaginga ar iškraipyta informacija yra tikra.
„Naudoti karinę jėga labai brangu – tiek dėl išteklių, tiek dėl politinių išlaidų. Tai sukelia daug pasekmių, reikia pagrįsti politiniais argumentais, įtikinti savo visuomenę. Todėl stengiamasi kuo labiau sumažinti karinės jėgos naudojimo išlaidas“, – sako Vilniaus universiteto tarptautinės politikos ekspertas Tomas Janeliūnas. Viena mokslininko nagrinėjamų temų – psichologinės operacijos.
Paslaptingas, sunkiai perprantamas slaptas ginklas tapo svarbiu šiuolaikinio karo elementu.
Gąsdino ir mulkino
Psichologinės operacijos reikšmingu ginklu tapo Antrojo pasaulinio karo metu. Karo strategai suprato, kad palaužti pasitikėjimą, sukelti nerimą, abejones ar suklaidinti priešo kariuomenę yra pigus būdas palengvinti karinius veiksmus.
Klasikinis psichologinės operacijos pavyzdys – sėkmingas sąjungininkų bandymas apmulkinti vokiečius 1944 metais. Britų ir amerikiečių žvalgai siuntė klaidinamus radijo pranešimus, prie Lamanšo sąsiaurio kūrė medinius naikintuvų modelius, net numetė ant Vermachto žvalgybinį lėktuvą su neva slaptais žemėlapiais ir dokumentais. Klastotės buvo daromos tam, kad vokiečiai patikėtų, jog sąjungininkai smogs į Kalė uostą, o ne Normandijos paplūdimį.
Per Antrąjį pasaulinį karą vokiečiai traiškė sovietų karius ne tik tonomis bombų, bet ir psichologinėmis operacijomis. Jų buvo daugybė. Pavyzdžiui, 1941 metais, kai Vermachto vikšrai nestabdomi žlegėjo Maskvos link, ant apgriautų Raudonosios armijos pozicijų krito kiauri šaukštai su užrašais: „Ivanai, rauskis į žemę, mes ateinam.“
Mokslininkas T.Janeliūnas sako, kad net sovietinių galvažudžių elgesys su Lietuvos partizanais irgi buvo savotiškos psichologinės operacijos – nukankinti, sumaitoti Laisvės kovotojų kūnai būdavo išmetami miestų ir miestelių aikštėse. Tai buvo bauginimo priemonė, kuri turėjo nuslopinti lietuvių tautos norą priešintis.
Ant kortų – talibų veidai
Didžiausią reikšmę psichologinės operacijos įgavo šiuolaikinėje karyboje, kai greitis, netikėtumas ir legitimumas yra svarbesni nei galingi raumenys.
Šiuolaikinės psichologinės operacijos pavyzdys – 1991 metais Amerikos kariuomenės atliktas klaidinantis manevras prieš Irako karines pajėgas. Tuo metu Vakarai paskelbė ultimatumą – pareikalavo, kad irakiečių daliniai būtų atitraukti iš Kuveito. Per televiziją CNN buvo pranešama, kad net pasibaigus ultimatumo laikui amerikiečiai nebus pasirengę smogti Irakui. Be to, buvo teigiama, kad Vakarų karinė galia užgrius Persų įlanką iš jūros. Tačiau viskas buvo kitaip – pasibaigus ultimatumo laikui, amerikiečių tankai žaibiškai perskrodė dykumą naikindami Irako radarus.
Tokios operacijos buvo taikomos ir prieš Talibano lyderius Afganistane. Amerikos kariai žmonėms dalino kortų malkas, kuriose vietoj tradicinių figūrų buvo nupiešti svarbiausių talibų veidai, pažymėti taikiniu.
Taip pat būdavo pranešama apie svarbių Talibano vadų žūtį. Ne dėl to, kad jie išties būtų nukauti – tik tam, kad nuslopintų kovotojų norą priešintis ir sukeltų abejonių.
Psichologinės operacijos buvo taikomos visuose šių laikų karuose – nuo Afganistano ir Irako iki Gruzijos ar Krymo okupacijos.
Ukrainiečius viliojo dosnumu
Praėjusią savaitę Kryme buvo platinami informaciniai lapeliai, skirti Ukrainos jūrų pėstininkams. Jie primena klasikinę psichologinę operaciją.
Tuose popieriuose buvo rašoma, kad kariuomenę jau „išdavė“ daug svarbių vadų, kurie „paliko“ savo karius ir prisidėjo prie „fašistų“ Maidane. Todėl ukrainiečiai jūrų pėstininkai buvo raginami neišduoti savo artimųjų iki kovo 16 dienos – dienos, kai turėjo vykti referendumas dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos. Jie turėjo sudėti ginklus ir grįžti pas savo šeimas pailsėti. Esą jų patirtis ir įgūdžiai bus reikalingi tarnaujant nepriklausomo Krymo kariuomenei.
„Rusijos valdžia aiškino Krymo gyventojams, kad jiems bus daug geriau – gaus didesnius atlyginimus, pensijas, geresnes socialines garantijas, bus skiriamos didelės dotacijos. Net Ukrainos kariams buvo siūloma pereiti į Rusijos pusę, nes ten neva yra geresnės darbo sąlygos, didesnis tarnybinis atlyginimas“, – kalbėjo socialinių mokslų daktaras T.Janeliūnas.
Į ukrainiečių norą priešintis buvo nukreipta tiek daug psichologinių taikiklių, kad informacinę erdvę analizuojantys ekspertai pateikė dešimtis pavyzdžių.
Pavyzdžiui, praėjusią savaitę socialiniame tinkle „YouTube“ pasklido vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip sunkiasvoriai vilkikai veža rusų tankus į Krymo pusiasalį. Lekiant šarvuočių kolonai ausyse skamba slaviška daina apie tai, kaip rusai triuškina priešus.
„Net dabartinių Rusijos karinių pajėgų telkimas prie sienos tam tikra prasme irgi yra psichologinis spaudimas. Taip siekiama parodyti, kad karas yra neišvengiamas, o Ukrainos kariai nesugebės pasipriešinti. Taip skleidžiama panika visuomenėje ir nepasitikėjimas naująja valdžia Kijeve“, – sakė tarptautinės politikos ekspertas.
Kitaip tariant, rusų tankų ir naikintuvų riaumojimas prie Ukrainos vartų gali būti bandymas priversti gyventojus suabejoti, ar tikrai naujoji vyriausybė sugebės apginti šalį. Tokiomis sąlygomis Ukrainos valdžia gali prarasti gyventojų pasitikėjimą ir būti pasmerkta per rinkimus.
Aktyvistų stiprybė – memai
Psichologinio gniuždymo kulkomis šaudo abi pusės. Ekspertai mano, kad Ukrainos psichologinių operacijų kūrėjai yra net išradingesni ir kūrybiškesni nei jų priešai Kremliuje.
Pavyzdžiui, Rusiją valdančio režimo fašizmą bandantys pabrėžti ukrainiečiai sukūrė plakatą, kuriame nupieštas nuo kirilicos F raidės nukritęs kairysis pilvelis ir po Vokietijos nacių simboliu rusų kalba užrašytas žodis „Rašizm“. Suprask, tai naujadaras, reiškiantis rusiškąjį fašizmą.
Gynybos ekspertas Aleksandras Matonis sako, kad informacinių ir psichologinių operacijų užuomazgos prasidėjo dar praėjusių metų lapkritį, kai Kijevo centre užsiliepsnojo Maidanas. Ukrainiečiai pasimokė iš Egipto, Sirijos sukilėlių, kurie žinią apie save siuntė per socialinius tinklus, ir žengė dar toliau: rodė tiesiogines transliacijas iš Maidano, sukūrė stiprius sklaidos kanalus socialiniuose tinkluose, labai gerai viską perteikė per Ukrainos valdžią ir Rusijos režimą pašiepiančias karikatūras, piešinius.
„Tai, kas taikos sąlygomis yra šmaikštus memas, karo sąlygomis gali būti sumani psichologinės operacijos išraiška.
Grafinės formos, piešiniai, karikatūros jau XX amžiaus karinių konfliktų metu buvo naudojamos kaip psichologinio poveikio priešininko kariams priemonės, skirtos mažinti priešo motyvaciją, valią kariauti. Atskira grafinių formų kategorija buvo skiriama okupuotose teritorijose gyvenantiems civiliams arba valstybės priešininkės civiliams gyventojams“, – sakė gynybos ekspertas.
Greičiausiai pranešimai apie V.Janukovyčiaus mirtį taip pat buvo sukurti Maidano aktyvistų arba jiems padedančių specialistų. Taip jie siekė palaužti režimą ginančių dalinių kovinę dvasią.
Psichologinių operacijų pavyzdžių rasite nuotraukų galerijoje.
