„Šių lėktuvų būtinybė Pietuose egzistavo visada, tačiau dabar kaip tik tinkamas metas jiems grįžti į Krymą, kuris anksčiau buvo žinomas kaip „neskęstantis lėktuvnešis“, - „Interfax“ citavo vieną ministerijos darbuotoją. Be to, separatistiniame Ukrainos pusiasalyje ketinama dislokuoti žvalgybinius lėktuvus ir lėktuvus povandeniniams laivams aptikti.
2017-aisiais Sevastopolyje inkarą turėtų išmesti ir naujas lėktuvnešis. Uostamiestyje įsikurs nauja legendinio Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė.
Pusiasalyje dislokuoti Ukrainos kareiviai, norintys toliau tarnauti savo šaliai, ir jų šeimų nariai Krymą paliks traukiniais. Tam bus skirta 15 papildomų vagonų, sakė Rusijos generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas. Prieš tai kariai turės atiduoti ginklus.
Rusijos pajėgos šiuo metu jau kontroliuoja visas karines bazes Kryme. Rusijos vėliavos plevėsuoja virš visų 193 pusiasalio karinių objektų. Rusija savo žinion perėmė 51 Ukrainai priklausiusį karinio jūrų laivyno laivą iš 61. Likę laivai atsitraukė.
Buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Schmidtas „visiškai suprantamais“ pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmus Krymo pusiasalyje ir kritikuoja Vakarų reakciją į krizę. Europos Sąjungos ir JAV paskelbtos sankcijos Rusijai esą yra „nesąmonė“.
Plačios ekonominės sankcijos, pasak H.Schmidto, nepasieks tikslo ir paveiks Vakarus lygiai taip pat, kaip ir rusus, praneša agentūra AFP.
Buvęs Vokietijos vadovas taip pat kritikavo septynių didžiųjų pramoninių valstybių sprendimą nebendradarbiauti su Rusija Didžiojo aštuoneto (G8) lygmeniu.
„Būtų idealu dabar susitikti. Bet kokiu atveju tai taikai būtų geriau nei grasinti sankcijomis“, - laikraščiui „Zeit“ kalbėjo H.Schmidtas. Be to, anot jo, G-8 nėra tokia svarbi, kaip G-20, kuriai Rusija ir toliau priklauso.
Dėl Krymo krizės Didžiojo septyneto šalys pirmadienį nusprendė atšaukti Sočyje planuotą G8 viršūnių susitikimą ir pagrasino Rusijai skaudžiomis ekonominėmis sankcijomis. Rusija prie G7 grupės šalių - JAV, Kanados, Japonijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos - prisijungė 1998-aisiais.
Į G20 organizaciją be kai kurių Europos šalių, Japonijos ir JAV dar įeina kelios besivystančios šalys, pavyzdžiui, Kinija, Brazilija ir Indija. G20 egzistuoja nuo 1999-ųjų.
H.Schmidtas sakė, kad situacija Ukrainoje yra „pavojinga, nes Vakarai siaubingai jaudinasi“. Tai, „žinoma, kelia ir atitinkamą susijaudinimą Rusijos viešojoje nuomonėje ir politikoje“. Buvęs kancleris gyrė dabartinę Vokietijos kanclerę Angelą Merke už jos „atsargumą“ krizės akivaizdoje.
Rusija aneksavo Krymą, kai pusiasalio gyventojai ginčytiname referendume balsavo už atsiskyrimą nuo Rusijos.
H.Schmidtas Vokietijos federaliniu kancleriu buvo 1974-1982 metais.
