Komitetas pareiškė, jog yra „gilus nuogąstavimas, kad Maskva gali įsiveržti į Rytų ir Pietų Ukrainą, toliau eiti vakarų kryptimi į Padniestrę ir taip pat siekti žemės užgrobimo Baltijos šalyse“.
Anot CNN, toks perspėjimas yra įslaptintame Kongreso narių laiške Baltiesiems rūmams. Šis laiškas paskelbtas po to, kai JAV kariuomenės ir žvalgybos pareigūnai pateikė Kongresui informaciją apie galimus Rusijos veiksmus.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienį sakė, kad Rusija neturi pajėgumų kėsintis į NATO šalis.
„Rusija neturi pajėgumų kėsintis į Aljansą, neturi nei finansinių, nei karinių gebėjimų to padaryti“, – „Laisvosios bangos“ radijui sakė ministras.
Tačiau L.Linkevičius neatmetė galimybės, kad po Krymo aneksijos Maskva gali bandyti įsiveržti į Rytų Ukrainą ar Moldovą.
„Neperspektyvu kalbėti apie ataką Baltijos šalims. Kas yra tikrai grėsmė, tai tolesnė invazija Ukrainos teritorijoje, minėjau ir Moldovą. Tam tikrai reikia užkirsti kelią, nes perbraižinėti Europos sienas XXI amžiuje, ypač kai tai daro Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinė narė, yra labai grėsmingas faktas“, – sakė ministras.
Lietuva šeštadienį minės dešimtąsias narystės NATO metines.
Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama trečiadienį patvirtino NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimus dėl Rusijos nuogąstaujančioms Vidurio ir Rytų Europos šalims, bet paragino Ukrainos krizės akivaizdoje didinti išlaidas gynybai.
Lietuva krašto apsaugai dabar skiria 0,8 proc. BVP ir yra priešpaskutinė tarp NATO šalių. Vyriausybė yra įsipareigojusi, kad 2016 metais gynybos finansavimas pakiltų iki 1 proc. BVP.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas trečiadienį sakė, kad partijos ketina įsipareigoti kasmet išlaidas gynybai didinti po 0,1 proc. BVP. Tokiu tempu NATO įsipareigojimą skirti 2 proc. BVP Lietuva pasiektų 2026 metais.
Danija pasiųs šešis naikintuvus
Danija pasiųs šešis naikintuvus F-16, kurie sustiprins NATO vykdomą Baltijos šalių oro policijos misiją, padidėjus įtampai dėl Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo regiono aneksijos, trečiadienį pranešė Danijos žiniasklaida.
Numatoma, kad šie lėktuvai patruliavimą pradės nuo gegužės 1-osios, o jų dislokavimas tęsis iki rugpjūčio pabaigos, informavo visuomeninis transliuotojas DR.
Šis Danijos indėlis yra „mėginimas pademonstruoti solidarumą su Baltijos šalimis dabartinėje padėtyje“, sakoma pranešime.
Danijos URM atstovas sakė negalintis patvirtinti šios informacijos prieš posėdį parlamente, kuris vyks ketvirtadienio rytą.
Prancūzija praėjusią savaitę pasisiūlė pasiųsti keturis naikintuvus į Baltijos šalis ir Lenkiją, siekiant sustiprinti NATO patruliavimą virš šio regiono.
Šių žingsnių imamasi po to, kai JAV nutarė sustiprinti karinį bendradarbiavimą su Lenkija ir Baltijos šalimis, siekiant parodyti solidarumą po Rusijos intervencijos Kryme.
Didžioji Britanija šį mėnesį pasiūlė atsiųsti iki keturių „Typhoon“ naikintuvų sustiprinti Baltijos šalių oro policijos misiją. Jie galėtų atvykti į Lietuvą balandžio pabaigoje, kai iš amerikiečių misiją perims Lenkija.
Jungtinės Valstijos šį mėnesį į Lietuvą atsiuntė šešis papildomus F-15 naikintuvus, padidindamos kontingentą iki dešimties.
Planai išplėsti aviatorių mokymus Lenkijoje ir sustiprinti JAV vaidmenį NATO oro policijos misijoje yra daugiausia simboliški žingsniai, turintys padrąsinti Aljanso partnerius Vidurio ir Rytų Europoje, sunerimusius dėl Rusijos veiksmų Kryme.
