Du Baracko Obamos administracijos pareigūnai pristatė ataskaitą, tačiau atsisakė būti įvardinti dėl delikataus informacijos pobūdžio. Pareigūnai akcentavo, kad informacija nėra neabejotina, tačiau pastarąsias tris keturias dienas buvo gauta nerimą keliančių ženklų.
„Tai pakeitė mūsų nuomonę dėl Rusijos tolesnės intervencijos, kuri atrodo labiau tikėtina nei anksčiau buvo manoma“, - sakė vienas pareigūnų.
Rusijos pajėgų sutelkimas dalinių dydžiu bei karine technika primena Maskvos kariuomenės veiksmus prieš įsiveržiant į Čečėniją ir Gruziją, CNN sakė pareigūnas.
JAV kariuomenės ir žvalgybos pareigūnai ataskaitą pristatė Kongrese.
Respublikonų ginkluotės komiteto nariai netrukus trečiadienio vakarą išsiuntė laišką į Baltuosius rūmus, kuriame pareiškė susirūpinimą dėl susidariusios situacijos.
Į CNN rankas patekusiame ataskaitos variante sakoma, kad komiteto nariai yra „itin susirūpinę dėl naujos informacijos“.
Komitetas teigė, kad „puikiai suvokiama, jog Maskva gali įsiveržti į Rytų ir Pietų Ukrainą iki pat vakaruose esančios Padniestrės ir taip pat užgrobti Baltijos teritoriją“.
Komiteto nariai pažymėjo, kad NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų vadas Europoje generolas Philipas Breedlove'as įspėjo, kad rusai turi pakankamas pajėgas, kad įsiveržtų į šias teritorijas.
Anot amerikiečių pareigūnų, daugiau nei 30 tūkst. rusų karių, dislokuotų Ukrainos pasienyje, kartu su papildomomis pajėgomis, kurios jau yra mobilizuotos ir laukia nurodymų, suteikia Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui galimybę įsiveržti į Ukrainą anksčiau nei JAV gali prognozuoti.
Be kita ko, remiantis papildoma žvalgybos informacija, pasienio regione yra „stiprinamos“ Rusijos pajėgos, teigė pareigūnai. Visi dislokuoti kariai yra pasiruošę galimiems kariniams veiksmams.
Vašingtono manymu, Rusija gali nuspręsti įsiveržti į Rytų Ukrainą, kad nutiestų sausumos tiltą į Krymą.
Spėjama, kad Rusijos pajėgos gali veržtis į tris Ukrainos miestus - Charkovą, Luganską ir Donecką. Kaip rodo JAV žvalgybos informacija, šiuo metu Rusijos pajėgos yra dislokuotos Rostove, Kurske ir Belgorode bei jų aplinkinėse teritorijose.
NATO privalo didinti pajėgumus Rytų Europoje
Žymių buvusios Sovietų Sąjungos bloko šalių analitikų Edwardo Lucaso ir A. Wess Mitchellio nuomone, NATO privalo sustiprinti savo kovinius pajėgumus Rytų Europoje, kad Rusija būtų atgrasyta nuo agresyvios užsienio politikos, rašoma Estijos nacionalinio transliuotojo portale „news.err.ee“.
Ataskaitoje, skirtoje JAV veikiančiame Europos politikos analizių centre (CEPA), pabrėžiama, kad Rusijos veiksmai sukėlė saugumo krizę Europoje, o šalia rytinių Ukrainos sienų dislokuoti Maskvos pulkai gali peržengti Rusijos sienas, jei nebus sukurta tinkama atsvara.
Analizėje pateikiamos priežastys, kodėl Aljansas turėtų imtis papildomų saugumo priemonių Rytų Europoje:
– 2008 m. karo Gruzijoje metu Rusija pademonstravo galimybę greitai įsiveržti į užsienio valstybių teritoriją nesulaukusi tarptautinių pasekmių. Ukraina Europai yra gyvybiškai svarbi – tai teritoriškai didžiausia žemyno valstybė su 45 mln. gyventojų, ją kerta svarbios energetinių resursų tiekimo linijos.
– Įžūlią Rusijos užsienio politiką sukūrė keletas veiksnių: revanšistiniai prezidento Vladimiro Putino siekiai, sumažėjusios JAV karinės pajėgos Europoje, Europos Sąjungos (ES) šalių nesugebėjimas sukurti vieningos gynybos politikos, menki regiono karinio bendradarbiavimo ryšiai ir sumažėjusios išlaidos gynybai.
– Vakarų karinių pajėgumų mažinimas sukūrė situaciją, kurioje Vidurio ir Rytų Europos saugumas remiasi ne realiomis kovinėmis galimybėmis, bet pasitikėjimu. JAV turi daugiau karių Nyderlanduose negu visoje Rytų Europoje, o iš 3 mln. NATO karių, regione dislokuota tik 10 proc.
– NATO penktasis straipsnis ir JAV bei Didžiosios Britanijos „branduolinis skėtis“ yra neefektyvios priemonės į Krymo panašių intervencijų atvejais, Aljansas neturi plano reaguoti į energetinių resursų blokadas, ekonomines sankcijas ar informacinį karą. Būtent šios priemonės sudaro Rusijos užsienio politikos „taktinę triadą“.
– Rusijos kariuomenės modernizacijos planuose daug dėmesio skirta pažangios ginkluotės kūrimui, kuri efektyviai užkirstų kelią NATO pajėgoms iš Vakarų Europos pasiekti fronto liniją rytuose (angl. Anti-Access/Access Denial strategy).
NATO pajėgumui Rytų Europoje stiprinti autoriai siūlo aštuonias konkrečias priemones, daugiausiai susijusias su karių skaičiaus didinimu ir oro erdvės apsaugos sistemų mobilizavimu.
Stiprins pajėgas Lenkijoje ir Baltijos šalyse
Baltieji rūmai trečiadienį paskelbė, kad JAV planuoja kartu su kitomis NATO šalimis sustiprinti savo sausumos ir jūrų pajėgas Rytų Europoje, ypatingą dėmesį skiriant Lenkijai, Lietuvai, Latvijai ir Estijai, o toks žingsnis būtų karinio aljanso atsakas į Rusijos intervenciją Ukrainoje.
Šių NATO planų detalės tebėra derinamos – įskaitant tose šalyse numatomų dislokuoti pajėgų dydį.
Tačiau panašu, kad ketinama ne smarkiai padidinti JAV karinio dalyvavimo šiame regione, o veikiau pademonstruoti simbolinį palaikymą NATO narėms, turinčioms sienas su Rusija.
B.Obamos patarėjas nacionalinio saugumo reikalams Benas Rhodesas sakė, kad NATO siekia užtikrinti „ilgalaikį dalyvavimą, siekiant padrąsinti mūsų sąjungininkus“.
Nors jis neįvardijo konkrečių šalių, kur gali būti pasiųsti papildomi ištekliai, patarėjas pažymėjo, kad JAV ypatingą dėmesį skirs pastangoms palaikyti Lenkiją ir Baltijos šalis.
Pasak B.Rhodeso, šie klausimai bus sprendžiami per NATO susitikimą ateinančią savaitę.
B.Rhodesas kalbėjosi su žurnalistais tuo metu, kai B.Obama išvyko į Romą iš Briuselio po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Andersu Foghu Rasmussenu, taip pat ES lyderiais. Trečiadienį Briuselyje paskelbtoje kalboje B.Obama pareiškė, kad Ukrainos krizė yra „išbandymo momentas“ visam pasauliui.
B.Obama ragino europiečius susitelkti aplink karuose apgintus laisvės ir žmogiškojo orumo idealus, sakydamas, kad tuos idealus skelbiantys žmonės galiausiai triumfuos Ukrainoje.
Primindamas didžiąsias pasaulines priešpriešas praeitame šimtmetyje ir ankstesniais laikais, jis sakė, kad mūsų dienomis daugelis jaunų žmonių mato pasaulį, kuriame vyksta mažiau konfliktų ir geriau užtikrinama laisvė, lyginant su visais kitais istoriniais laikotarpiais. Tačiau prezidentas pažymėjo, kad šis faktas ne visuomet pakankamai įvertinamas.
B.Obama taip pat kvietė 28 NATO šalis vykdyti savo įsipareigojimus dėl kolektyvinio saugumo, kuris skatino klestėjimą dešimtis metų nuo Šaltojo karo pabaigos.
„Privalome niekada neužmiršti, kad esame kovos už laisvę įpėdiniai, – pabrėžė B.Obama, pridūręs, kad Ukrainos krizė neturi nei lengvų atsakymų, nei karinio sprendinio. – Tačiau šiuo metu privalome atremti iššūkį mūsų idealams, pačiai mūsų tarptautinei tvarkai – su tvirtybe ir pasišventimu.“
