Per dešimtmetį šią užduotį atliko 14 valstybių naikintuvai, o Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės infrastruktūra Šiauliuose buvo atnaujinta pagal Aljanso standartus.
Pirmųjų naikintuvų belaukiant
Likus keliems mėnesiams iki NATO Oro policijos misijos pradžios, KOP Aviacijos bazėje darbas virė dieną naktį.
„Tai buvo įtemptas metas, nes viskas vyko pirmą kartą, teko nemažai improvizuoti. Iš pradžių netgi buvo neaišku, kas pradės budėjimo misiją – belgai ar danai, sužinojome tik likus kelioms savaitėms. Paaiškėjus, kad reikės priimti Belgijos naikintuvus F-16, turėjome prisitaikyti prie šio orlaivių tipo saugos reikalavimų ir juos įvykdyti net jei tuomet kartais atrodė, kad tas neįmanoma“, – pasakojo tuometis KOP Aviacijos bazės vadas plk. ltn. Deivis Martusevičius, dabar vadovaujantis Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Skrydžių saugos departamentui.
Didžiausias lietuvių rūpestis 2004 m. buvo Šiaulių oro uosto infrastruktūra. Plk. ltn. D. Martusevičiaus teigimu, pasitaikydavo atvejų, kai belgų skrydžių saugos karininkui pasakius, kad tokiais takais orlaivis riedėti negali, tekdavo skubiai sugalvoti, kaip spręsti problemą: „Jei takas netinkamas – naikintuvas nepakils, kad ir kokia būtų politinė valia.
Net turint vadovybės pritarimą ir lėšų ne viskas buvo paprasta, pavyzdžiui, nebuvo lengva kovo mėnesį rasti įmonę, kuri atliktų asfaltavimo darbus, o dažytojai dėl laiko stokos dirbdavo net lietui lyjant. Viską organizuoti buvo sudėtinga, reikėjo ieškoti originalių sprendimų, dirbome naktimis ir savaitgaliais, nes užduotį turėjome atlikti laiku – stojant į NATO naikintuvų nusileidimas Šiauliuose turėjo didžiulę simbolinę reikšmę.“
2004 m. kovo 29 d. 16.45 val. Lietuvos oro erdvę kirtusius ir netrukus Šiaulių oro uoste nusileidusius pirmuosius Belgijos naikintuvų pilotus pasitiko tuometis Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Jonas Kronkaitis ir KOP vadas plk. Edvardas Mažeikis. Tada gen. mjr. J. Kronkaitis sakė, jog tai istorinis įvykis – pirmą kartą Lietuvos žemę ir jos padangę ėmė saugoti NATO lėktuvai. Prieš 10 metų Šiauliuose per pirmąją budėjimo pamainą iš viso dislokuota 4 belgų naikintuvai ir 73 karių kontingentas, tarp jų buvo ir 22 Danijos bei 3 Jungtinės Karalystės kariai.
Infrastruktūrai gerinti – milijonai NATO lėšų
Tuometis KOP Aviacijos bazės vadas prisiminė, kad tądien, kai atskrido pirmieji NATO naikintuvai, jautė palengvėjimą dėl sėkmingos bendro darbo pradžios, vis dėlto atsikvėpti nebuvo kada – laukė nauji iššūkiai: „Net negalėčiau pasakyti, kurioje srityje nebuvo problemų, tuo metu kiekvienas klausimas buvo iššūkis.
Ką tik perimtas iš civilių Šiaulių oro uostas buvo ne pačios geriausios būklės, Krašto apsaugos ministerija iš karto negalėjo skirti milijoninių investicijų, o naikintuvus jau reikėjo priimti. Turėjome skubiai lopyti kilimo ir tūpimo takus, tinkamai organizuoti skrydžių valdymą, apsaugą žemėje, transportą ir ryšių sistemas – visą kompleksą priemonių, būtinų NATO karių kontingentui, kad jie galėtų sėkmingai atlikti operaciją.“
Per dešimtmetį į KOP Aviacijos bazės Šiauliuose infrastruktūrą investuota dešimtys milijonų litų. Jie skirti iš NATO saugumo investicijų programos. Liūto dalis atiteko kilimo ir tūpimo takams rekonstruoti. Pavyzdžiui, 2005 m. atsarginio tako remontui skirta 38,3 mln. Lt, o pagrindinio tako, atnaujinto 2006 m., – 55,3 mln. Lt. 2007 m. rekonstruoti du riedėjimo takai, jų projektų vertė – atitinkamai 1,42 mln. Lt ir 1,91 mln. Lt. Vienas brangesnių projektų – transporto lėktuvų ir naikintuvų perono statyba 2011 m., tai atsiėjo 22,19 mln. Lt.
Beveik kasmet rekonstruota kuri nors KOP Aviacijos bazės Šiauliuose dalis, pavyzdžiui: tiesti keliai, suremontuota naikintuvų variklių testavimo aikštelė ir naikintuvų angarai, pastatyta eskadrilės operacijų vadavietė, aviacinių degalų saugykla, įrenosa konteinerių saugojimo patalpos, naikintuvų gaudyklės, lėktuvų ginkluotės užtaisymo ir nuginklavimo, angarų ir naikintuvų stovėjimo aikštelės, rekonstruotas administracinis pastatas. 2011 m. parengti KOP Aviacijos bazės bei Tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ir jos prieigų detalieji planai.
Kultūros skirtumai
Pirmaisiais metais NATO Oro policijos misiją Baltijos šalyse atliko Belgijos, Danijos ir Jungtinės Karalystės naikintuvai. Per dešimtmetį misijoje dalyvavo iš viso 14 šalių atstovai. Daugiausia – 5 kartus – mūsų oro erdvę saugojo vokiečiai, po keturis – Danija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Lenkija, Prancūzija. Dažniausiai naudoti orlaiviai – naikintuvai F-16 „Fighting Falcon“.
Misijos dalyvių rotacija buvo ir yra iššūkis KOP Aviacijos bazės kolektyvui.
„Kiekviena šalis, net jei misijai skiria to paties tipo lėktuvą, yra nustačiusi savas orlaivių priežiūros procedūras, apsaugos reikalavimus ir panašiai. Mes turime prisitaikyti prie kiekvienos valstybės poreikių, negalime standartizuoti visų procedūrų pagal vieną modelį. Žinoma, pirmaisiais metais buvo daugiau nežinomybės ir iššūkių – planuodavai vienaip, o tikrovė reikalus pakreipdavo kitaip, dabar padėtis gerokai pasikeitusi, tarkime, infrastruktūra iš esmės atnaujinta.
Net sunku lyginti, kas buvo prieš 10 metų ir yra dabar. Skirtumas labai didelis, šiandien tam tikra prasme priimti NATO misijos atstovus lengviau, bet atsiranda kitokių iššūkių, nes kiekviena karių rotacija turi savų niuansų“, – teigė plk. ltn. D. Martusevičius.
Įtaką daro ir vadinamieji kultūros skirtumai – kiekvienos šalies karių mentalitetas, bendravimo būdas.
„Sakykime, kai bendravimas iš oficialaus virsta į šiltesnį, sveikinamasi iš tiesų taip, kaip rašoma protokolo vadovėliuose: belgai paduoda ranką ir apsikabina, prancūzai „bučiuojasi“ – liečiasi žandais – 3 kartus, amerikiečiai sveikinasi ir plekšnoja per nugarą. Mums reikia žinoti kiekvienos kultūros ypatumus ir mokėti dirbti kartu, tai svarbu, nes jei netyčia padarytume klaidą, suprastų dviprasmiškai“, – pasakojo KOP Aviacijos bazės vado padėjėja vyr. ltn. Ieva Gulbinienė.
NATO Oro policijos misijos kariai savotiškai pagyvino ir Šiaulių pramoginį gyvenimą, ypač misijos pradžioje, tada pasitaikė ir kovingų susidūrimų su vietos vyrais. Vyr. ltn. I. Gulbinienės teigimu, KOP Aviacijos bazės personalas nuolat teikia informaciją, kur mieste nesaugu lankytis ir ko reikėtų vengti bendraujant su mūsų žmonėmis, bet „natiečiai“ dažniausiai vadovaujasi savo taisyklėmis: „Tarkime, danams leidžiama būti mieste iki 23 valandos ir draudžiama apskritai vartoti svaigiuosius gėrimus. Amerikiečiams leidžiama būti iki 1 valandos nakties esant dviese ir laisvalaikiu vartoti šiek tiek alkoholio. Dar kiti laisvalaikį gali leisti be apribojimų, kaip savo šalyje.“
Galima priskaičiuoti ir nemažai per dešimtmetį įvykusių NATO karių vedybų su lietuvaitėmis. Pasak pašnekovės, per kiekvieną rotaciją bent keli NATO kariai susiranda antrąją pusę Lietuvoje.
Pastaraisiais metais oro erdvės pažeidimų gausėja
KOP štabo duomenimis, 2004 m. NATO šalims pradėjus Oro policijos misiją Baltijos šalyse, skrydžių prie Lietuvos sienos taisyklių pažeidimų gerokai sumažėjo. Pavyzdžiui, 2004 m. naikintuvams reaguoti į ne sąjungininkų orlaivių priartėjimą prie Baltijos šalių oro erdvės sienų teko tik kartą, o 2005 m. – 3 kartus. Pabrėžtina, toks reagavimas Baltijos šalyse nebūtinai buvo vien į Rusijos Federacijos orlaivių skrydžius.
„Atlikdami misiją, dirbame mums priskirtoje oro erdvėje, pakilimui vadovauja NATO Jungtinis oro operacijų centras. Kai iš jo gauname pranešimą, kad kas nors blogai, tarkime, reikia pagalbos ar patikrinti lėktuvą, kylame į orą, – pasakojo Čekijos karinių oro pajėgų naikintuvo JAS 39 C „Gripen“ lakūnas, eskadrilės vado pavaduotojas kpt. Pavelas Pavlikas. – Palyginti su Čekija, pagrindinis skirtumas skraidant Baltijos šalyse buvo tas, kad pas mus paprastai tenka skristi patikrinti ne karinių, o civilių krovininių ar keleivinių lėktuvų, kurie nekomunikuoja ar kurių atsakikliai netinkamai nustatyti. Baltijos šalyse yra daugiau užduočių, susijusių su karo lėktuvais, nes rusai dažnai skraido tarp Kaliningrado ir Sankt Peterburgo.
Būna, kad jie nekomunikuoja, pažeidžia pateiktus skrydžio planus, netinkamai nustato lėktuvų atsakiklius. Per pirmuosius tarnavimo mėnesius kilome 6 kartus, daugiausia tikrintų orlaivių buvo iš Rusijos. Kai kurie jų skrisdami virš Baltijos jūros nekomunikavo, neturėjo būtino skrydžio plano. Tokiais atvejais galima įtarti, kad lėktuvai šnipinėja, turi tam tikrus radarus, todėl priskridę apžiūrėdavome, ar nėra kokių nors antenų, fotografuodavome juos. Prie mūsų saugomą erdvę pažeidusio lėktuvo reikia priskristi arti, kad matytume įvairias detales, netgi pilotų kabiną ir lakūnų veiksmus.“
KOP štabo duomenimis, pastaraisiais metais fiksuojama, kad Rusijos karo orlaivių skrydžių prie Baltijos valstybių sienų yra daugiau. 2009 m. NATO naikintuvai, reaguodami į skrydžius, kilo 11 kartų, o 2012 ir 2013 m. – daugiau nei po 40 kartų. Tai rodo nuo 2012 m. matomą tendenciją, kad Rusija ima aktyviau demonstruoti karinę galią ir labiau telkiasi prie Baltijos šalių sienų.
Skandalingiausias dešimtmečio įvykis
Didžiausias ir skandalingiausias per visą dešimtmetį oro erdvės pažeidimas įvyko 2005 m. rugsėjo 15 d. apytiksliai 14.55 val. budint vokiečiams. Rusijos KOP ir Priešlėktuvinės gynybos 6-osios armijos reaktyvinių naikintuvų Su-27 grandis (6 lėktuvai) skrido neutraliu koridoriumi pietų kryptimi tarp Sankt Peterburgo ir Kaliningrado srities. Lėktuvus pasitiko ir palydėjo Suomijos KOP naikintuvai.
Tuo metu Lietuvos KOP Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos stebėtojai radaruose pamatė, kad vienas lėktuvas pakeitė skrydžio kryptį, atsiskyrė nuo grupės ir dingo iš radarų ekranų. Netrukus radarai užfiksavo Su-27 virš Lietuvos teritorijos tarp Šiaulių ir Kauno. Lėktuvas dažnai keitė skrydžio kryptį, kelis kartus išnyko iš radarų regėjimo lauko. Lietuvos oro erdvės kontrolieriai susisiekė su Baltarusijos KOP budėtoju, jis pranešė, kad Rusijos naikintuvas patyrė techninių problemų ir nukrypo nuo kurso.
15.15 val. NATO kontingento kariai gavo pranešimą apie įsibrovimą į oro erdvę ir įsakymą veikti. 15.15–15.30 val. naikintuvui Su-27 ties Jurbarko rajonu baigėsi degalai. Pilotas katapultavosi ir nusileido prie Veliuonos, maždaug už 50 km nuo Kauno. Su-27 sudužo laukuose netoli Plokščių gyvenvietės Šakių rajone. 15.30 val. vokiečių naikintuvai F4 „Phantom“ pakilo į orą, apskridę ir išžvalgę katastrofos vietą, grįžo į bazę 16.15 val.
Tada NATO Oro policijos misiją atlikusiems vokiečiams teko atremti kaltinimus, kad jie esą laiku nespėjo sureaguoti. Tuometis Vokietijos KOP junginio atstovas mjr. Karlas Heinzas Smuda žiniasklaidai teigė, kad du Zokniuose dislokuoti naikintuvai nelaimės vietą pasiekė praėjus vos 8 minutėms po įspėjimo signalo, nors pagal galiojančią tvarką į kompiuterių sistemos pranešimus apie galimą pažeidimą ar nelaimę reikia sureaguoti per 15 minučių.
Ši istorija turėjo dar vieną netikėtą atomazgą – žinybų komisijai tiriant Rusijos naikintuvo Su-27 avariją Lietuvoje, posto neteko KOP vadas plk. Jonas Marcinkus. Tuometis Krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas rugsėjo 22 dieną Lietuvos kariuomenės vado gen. mjr. Valdo Tutkaus teikimu J. Marcinkų atleido už nesugebėjimą saugoti paslapčių vykstant tyrimo procesui. Pats buvęs KOP vadas J. Marcinkus teigia neatskleidęs jokių jam patikėtų paslapčių, nors pripažino, kad prasidėjus Su-27 avarijos tyrimui jis ne kartą skambino Rusijos KOP vadovybei.
NATO Oro policijos misijos ateitis
Šiuo metu dėl NATO Oro policijos misijos vykdymo Baltijos šalyse susitarta iki 2018-ųjų. Pasibaigus šiam laikui, vėl bus sprendžiamas klausimas dėl jos pratęsimo. Dažniausiai tokiais atvejais kyla diskusijos dėl galimų alternatyvų, pavyzdžiui, kad Baltijos šalys galėtų įsigyti naikintuvų ir pačios saugoti savo oro erdvę.
Vis dėlto dabar aršiausia diskusija vyksta dėl Estijos pasiūlymo – juo siekiama, kad nuo 2015-ųjų kasmet viena iš trijų NATO Oro policijos misijos karių rotacijų vyktų atnaujintoje Estijos Amario bazėje. Lietuva nesutinka su šiuo pasiūlymu, teigdama, kad tokia karių rotacija tik pabrangintų sėkmingą misiją ir neduotų jokios pridėtinės naudos.
„Kol kas nematome pridėtinės vertės, jei Oro policijos kariai keliautų iš vieno oro uosto į kitą. NATO pabrėžia išmaniąją gynybą, racionalų išteklių naudojimą. Keliaujant iš vieno oro uosto į kitą, to dalyko būtų mažai“, – per tokią diskusiją yra sakęs Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Latvija šiuo klausimu laikosi neutraliai, ji teigia, kad svarbiausia yra misijos veiksmingumas, o ne pati rotacija.
