„Jeigu mūsų partneriai Vakaruose yra pasirengę, tuomet Rusija, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) galėtų suformuoti paramos grupę dėl Ukrainos ir suformuluoti bendrus raginimus tiems, kurie dabar yra valdžioje Kijeve“, – sakė S.Lavrovas interviu Rusijos valstybinei televizijai.
Tai sudarytų sąlygas deryboms tarp „visų Ukrainos politinių jėgų be išimties, natūraliai išskyrus ginkluotus radikalus“, ir baigtųsi nauja konstitucija, kuria būtų numatyta „federalinė struktūra“ su didesne regionų autonomija, sakė jis.
Interviu buvo transliuotas prieš paskubomis surengtą S.Lavrovo susitikimą su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry vėliau šį sekmadienį Paryžiuje.
Rusija didesnės regionų autonomijos idėją remia dėl to, kad milijonai rusakalbių yra susikoncentravę Ukrainos rytiniuose regionuose ir Kryme.
Taip būtų „apsaugotos teisės tų, kurie gyvena Ukrainoje, pirmiausia, žinoma, rusų populiacijos, kuri mums yra svarbi“, sakė S.Lavrovas.
Jis pripažino, kad jo pirmosios derybos su Ukrainos laikinuoju užsienio reikalų ministru Andrijumi Deščycia praėjusią savaitę baigėsi be jokio susitarimo dėl Maskvos siūlomo federalizacijos plano.
„Andrijus Deščycia sakė, kad mūsų pasiūlymas yra nepriimtinas, nes federalizacija prieštarauja pagrindiniams Ukrainos valstybės struktūros principams, – sakė S.Lavrovas. – Nesuprantu kodėl. Nežinau jokių tokių principų“.
Jis pridūrė, kad A.Deščycia taip pat atmetė pasiūlymą paskelbti rusų kalbą antrąja oficialia kalba Ukrainoje.
Kalbėdamas apie nuogąstavimus dėl to, kad Rusija telkia savo pajėgas prie Ukrainos sienų, S.Lavrovas sakė: „Mes nevykdome jokių blogio schemų ir, kaip anksčiau, esame atviri garbingoms deryboms“.
„Tačiau niekas neatšaukė teisės, kurią turi kiekviena valstybė, – perdislokuoti pajėgas savo pačios teritorijoje“, – pridūrė jis.
Šeštadienį transliuotame interviu S.Lavrovas sakė, kad Rusija neturi „absoliučiai jokių ketinimų“ jos pajėgoms kirsti Ukrainos sieną.
