Kalbėdamas NATO konferencijoje, A.Rasmussenas dar kartą pabrėžė, kad geriausias būdas išspręsti krizę yra „politinis dialogas“.
NATO pareigūnai Briuselyje diskutuoja, kaip padėti Ukrainai ir užtikrinti sąjungininkų Rytų Europoje saugumą.
Tai pirmas kartas po Krymo aneksijos, kuomet susitinka visų 28 aljanso narių užsienio reikalų ministrai.
Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vokietijos kanclerei Angelai Merkel sakė, kad davė įsakymą atitraukti dalį karių nuo rytinės Ukrainos sienos.
Rusija pranešė atitraukusi nuo sienos su Ukraina savo batalioną, kurį sudaro 500-700 karių.
Skirtingais vertinimais, Ukrainos pasienyje buvo sutelkta nuo 30 000 iki 50 000 rusų karių.
„Deja, negaliu patvirtinti, kad Rusija atitraukia savo karius; mes matėme ne tai“, – sakė A.F.Rasmussenas žurnalistams prieš NATO šalių užsienio reikalų ministrų sutikimą, kuriame bus tariamasi dėl krizės Ukrainoje.
Jungtinės Valstijos pirmadienį pareiškė, kad sveikintų bet kokį Rusijos žingsnį dėl jos pajėgų atitraukimo nuo Ukrainos sienų, bet nepatvirtino pranešimų, kad Maskva jau pradėjo tai daryti.
Tiesa, Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pareiškė, kad „neturi priežasčių“ abejoti dėl dalinio Rusijos kariuomenės atitraukimo nuo Ukrainos sienų, dėl kurio ją patikino prezidentas Vladimiras Putinas.
„Galiu tik pakartoti, ką sakė Rusijos prezidentas“, – kalbėjo A.Merkel žurnalistams, atsakydama į klausimą po to, kai NATO vadovas pareiškė negalintis patvirtinti Kremliaus pranešimų apie Rusijos kariuomenės mažinimą pasienyje.
„Aš, žinoma, gausiu daugiau informacijos, kiek tai yra akivaizdu arba ne“, – sakė kanclerė ir pridūrė, kad kariuomenės atitraukimas, „neabejotinai“, yra ne paskutinis būtinas žingsnis, nes karių koncentracija prie Ukrainos sienos tebėra „labai didelė“.
Baltijos šalims - šeši vokiški naikintuvai
Vokietijos vyriausybė informavo NATO, kad Baltijos šalių oro erdvės apsaugai skirs šešis naikintuvus. NATO diplomatų Briuselyje duomenimis, Aljanso būstinę pasiekė atitinkamas pranešimas.
Naikintuvai padės stebėti Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę. Be to, Vokietija pasirengusi į Baltijos jūros rytinį regioną nusiųsti minų tralerį.
Kada Vokietijos naikintuvai „Eurofighter“ bus dislokuoti karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose, nuspręs NATO vyriausiasis vadas JAV generolas Philipas Breedlove'as.
NATO nuo 2004 metų stebi Baltijos valstybių oro erdvę. Dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje ir JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Danija bei Portugalija paskelbė apie savo pasirengimą stiprinti stebėjimą iš oro.
D.Tuskas: NATO pajėgų stiprinimas Lenkijoje per lėtas
Savo ruožtu Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad tempai, kuriais NATO stiprina savo karines pajėgas Lenkijoje, yra nepatenkinami.
„Mes žingsnis po žingsnio ko nors pasiekiame, tačiau tempas, kuriuo NATO stiprina savo karines pajėgas, tikrai, galėtų būti greitesnis. Prisiminkite nesibaigiančius ginčus dėl priešraketinio skydo, jie davė tik vidutiniškų rezultatų“, – D.Tuskas sakė spaudos konferencijoje.
„Musų tokie rezultatai netenkina“, – kalbėjo premjeras, komentuodamas Lenkijos užsienio reikalų ministro pareiškimą, kuriame šis sakė, jog jį visiškai tenkintų, jeigu NATO dislokuotų dvi sunkiąsias karo technikos brigadas Lenkijoje.
„Mes imsimės veiksmų, kad padidintumėme NATO karines pajėgas Lenkijoje, bet suvokiame, kad prireiks laiko, kol tai bus įgyvendinta“, – sakė D.Tuskas.
Parengė Jurgita Noreikienė
