„Tai gera galimybė vystyti mūsų ginkluotąsias pajėgas“, – sakė laikinasis gynybos ministras Mychaila Kovalis įstatymų leidėjams Aukščiausioje Radoje, kurie vėliau vienbalsiai pritarė pasiūlymui surengti bendras pratybas.
Balsavime dalyvavo 235 deputatai.
Parlamento priimtame teisės akte nurodoma, kad Ukraina į šiuos mokymus pasiųs 2 500 karių, o NATO šalims atstovaus toks pats karių skaičius.
„Pagrindinis šių pratybų tikslas – pasiruošti dalyvavimui tarptautinėse taikos palaikymo ir saugumo užtikrinimo, humanitarinėse bei paieškų operacijose sausumoje ir vandenyje, taip pat ginti mūsų šalį“, – sakė M.Kovalis.
Praėjusį mėnesį laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas nurodė, kad Ukraina norėtų ateinančią vasarą drauge su amerikiečiais surengti dvejas karines pratybas – „Rapid Trident“ („Staigusis tridantis“) ir „Sea Breeze“ („Jūros brizas“), kurios ankstesniais metais kėlė susirūpinimą Rusijoje.
Ukraina planuoja dar dvejas papildomas pratybas su NATO nare Lenkija ir bendras sausumos operacijas su Moldova ir Rumunija.
Aukščiausioji Rada žalią šviesą šioms pratyboms uždegė tuo metu, kai NATO valstybių užsienio reikalų ministrai pradeda Briuselyje dviejų dienų susitikimą, rengiamą padidėjus susirūpinimui dėl fakto, kad Rusija pastaruoju metu buvo sutelkusi gausias pajėgas netoli Ukrainos rytinių sienų. Pasak JAV pareigūnų, vienu metu tas pajėgas sudarė apie 40 tūkst. karių.
NATO siekia sustiprinti savo rytinių sienų apsaugą, reaguodama į Maskvos įvykdytą Ukrainai priklausančio Krymo aneksiją ir didėjančias Kremliaus ambicijas užsienio politikoje.
Rusija pirmadienį pranešė atitraukusi nuo sienos su Ukraina savo batalioną, kurį sudaro 500-700 karių, o Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris pareiškė, jog tai yra „nedidelis ženklas, kad padėtis tampa mažiau įtempta“.
Ukraina nėra NATO narė, ir jos naujieji provakarietiški lyderiai žadėjo nesiekti glaudesnių santykių su kariniu aljansu, į kurį Maskva įtariai žvelgia nuo Šaltojo karo laikų. Tačiau Kijevas 1997-aisiais užmezgė „išskirtinės partnerystės“ ryšius su NATO ir nuo to laiko reguliariai rengdavo bendrus karinius mokymus su Aljanso narėmis.
Pratybos „Sea Breeze“ ypač erzino Maskvą, nes kartais būdavo rengiamos Kryme, kur įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas.
Vėlesniais metais šios pratybos buvo perkeltos į Juodosios jūros uostamiestį Odesą, kur Ukraina taip pat turi karinio jūrų laivyno bazę.
Buvęs gynybos ministras Oleksandras Kuzmukas sakė, kad planuojamos naujos pratybos vyks nuo gegužės iki lapkričio pietų ir vakarų Ukrainoje, taip pat Juodojoje jūroje.
Rusija stebi Ukrainos užsienio politiką
Rusijos ir Ukrainos bendradarbiavimas priklausys nuo Kijevo veiksmų jo užsienio politikoje, sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, kuris antradienį skelbiamas jos interneto svetainėje.
„Kijevas turėtų suvokti, kad Rusijos ir Ukrainos bendradarbiavimo plėtros perspektyvos, tarp jų ir ekonominiame sektoriuje, didele dalimi priklausys nuo to, kokių veiksmų Ukraina imsis savo užsienio politikoje“, – nurodoma dokumente.
Šį pareiškimą Maskva paskelbė, kai Ukrainos prezidento pareigas einantis O.Turčynovas pareiškė, jog Kijevas svarsto galimybę pakeisti Ukrainos nepriklausymo blokams statusą, nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
O.Turčynovas padarė virtinę pareiškimų dėl Ukrainos užsienio politikos, kai lankėsi Novi Petrivcų gyvenvietėje. Jis kalbėjo, kad Ukraina svarsto galimybę pakeisti šalies nepriklausymo blokams statusą.
„Dalis deputatų Ukrainos Aukščiausiajai Radai pateikė įstatymo projektą, kuriame siūlo išbraukti iš Ukrainos įstatymų nuostatą, įtvirtinančią jos neprilkausymo blokams statusą“, – nurodoma ministerijos pareiškime.
„Priminsime, kad Ukrainos euroatlantinės integracijos klausimas buvo aktyviai diskutuojamas per Viktoro Juščenkos prezidentavimą. Gerai žinoma, iki ko tai atvedė. Tai atvedė iki Rusijos ir Ukrainos politinių sutarčių įšaldymo, „galvos skausmų“ NATO ir Rusijos santykiuose ir, kas iš pažiūros yra pavojingiausia, padidino susiskaldymą Ukrainos visuomenėje, didžioji dalis kurios nepritaria Ukrainos prisijungimo prie NATO karinio bloko idėjai“, – sakoma pareiškime.
2010 metais Ukraina priėmė šį įstatymą įtvirtindama šalies neutralitetą užsienio politikoje, nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
„Mes taip pat priminsime, kad Rusija ir Ukraina pasirašė deklaraciją dėl strateginės partnerystės, kurioje taip pat minimas Ukrainos kaip blokams nepriklausančios šalies statusas“, – nurodoma dokumente.
