Ypatingas objektas mažame miestelyje
Visai netoli Nyderlandų sienos esantis nedidelis Uedemo miestelis atrodo lygiai taip pat, kaip ir dauguma kitų gyvenviečių šioje Vokietijos dalyje. Miestelio gatvėse į akis krenta tvarkingai apkirptos gyvatvorės, nedideli, daugiausia dviejų aukštų, namukai, aplink pilna šiltnamių, kuriuose auginamos gėlės. Savo istoriją nuo V a. skaičiuojančiame miestelyje gyvena kiek daugiau nei 8 tūkst. gyventojų.
Nors panašių miestelių čia daugybė, vienas objektas Uedemą išskiria iš kitų, esančių šiame regione. Vos už kelių kilometrų nuo jo įsikūręs ypač svarbus NATO objektas – Bendrasis oro operacijų centras, pavaldus NATO Jungtinei oro pajėgų vadavietei Ramšteine (Vokietija). Uedeme įsikūręs Oro operacijų centras yra vienas iš dviejų tokių NATO centrų, prižiūrinčių Aljanso narių oro erdvę. Kitas toks centras įsikūręs Torechon de Ardose (Ispanija).
Būtent iš Uedemo koordinuojamos NATO oro policijos misijoms, iš čia joms ir vadovaujama (NATO vykdo dvi Oro policijos misijas – Baltijos šalyse ir Islandijoje).
„Mūsų atsakomybės ribos yra nuo šiaurinės Alpių dalies iki Islandijos ir šiaurinių Europos pakraščių, įskaitant ir Baltijos šalių oro erdvę. Mes prižiūrime šią oro erdvę, ją stebime realiu laiku, matome, kas joje vyksta. Šalims NATO narėms mes užtikriname jų oro erdvės vientisumą, saugome nuo grėsmių ore, reaguojame iškilus ypatingoms situacijoms. Mes tai darome patruliuodami arba aktyvuodami greitojo reagavimo pajėgas. Iškilus ypatingai situacijai mūsų naikintuvai į orą būna pakilę per 10-15 minučių“,– sako Bendrojo oro operacijų centro vadas Vokietijos generolas leitenantas Joachimas Wundrakas.
Gauna jau apdorotą informaciją
Bendrajame oro operacijų centre darbuojasi 185 žmonės. Kaip ir visuose NATO padaliniuose, čia – tikras tautų katilas. Ant kariškių uniformų esančios vėliavėlės išduoda, kad čia tarnauja JAV kariškiai, vokiečiai, danai, ispanai, olandai, lenkai, čekai... Centre darbuojasi ir du mūsų šalies kariškiai.
Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų kapitoną Dmitrijų Ralfą pamatau vienoje iš svarbiausių centro patalpų – salėje, kurioje didžiuliuose ekranuose stebima Europos oro erdvė. Įvykus bet kokiam ypatingam atvejui, būtent iš čia vadovaujama ir koordinuojami NATO oro pajėgų veiksmai.
„Mano pagrindinis darbas yra stebėti oro erdvę, priimti informaciją iš pavaldžių padalinių, ją analizuoti ir pateikti pamainos vadui, kad būtų priimtas vienoks ar kitos sprendimas. Europos oro erdvė yra labai apkrauta ir mes negalime sekti kiekvieno skrendančio lėktuvo. Mūsų padalinys priima jau apdorotą informaciją iš mums pavaldžių nacionalinių oro erdvės kontrolės centrų, pavyzdžių tokių, koks įsikūręs Karmėlavoje,– pasakoja kpt. D.Ralfas. - Mes apdorojame gaunamą informaciją ir čia priimami sprendimai. Yra tam tikros procedūros ir, jei reikia, mes jas taikome“.
Pasak kariškio, pasitaiko, kai centro prižiūrimoje oro erdvėje prarandamas ryšys su kokiu nors orlaiviu arba jis neatsako į šaukinius. Tokiu atveju reikia išsiaiškinti, kas nutiko.
„Gavę pranešimą, kad kažkoks orlaivis prarado ryšį, surenkame reikalingą informaciją. Aš kaip oro erdvės stebėjimo karininkas, priimu pradinę informaciją, ją patikslinu, jeigu reikia užduodu papildomų klausimų. Visa apdorota informacija pateikiama ant žemėlapio ir pamainos viršininkui. O jau pamainos viršininkas sprendžia, ką daryti kiekvienu atveju. Jei reikia, priimamas sprendimas į orą kelti naikintuvus“,– lrytas.lt pasakojo Lietuvos kariškis.
Būtent pagal tokį scenarijų, koordinuojant veiksmus iš Uedemo, šią savaitę virš Lietuvos bei Baltijos jūros ir vyko NATO karinių oro pajėgumų treniruotė (angl. BRTE), kurioje be NATO pajėgų dalyvavo ir Aljansui nepriklausančios Švedija bei Suomija.
„Švedija ir Suomija yra geros mūsų partnerės. Metų metus jos prisideda prie įvairių mūsų operacijų. Su šiomis šalimis mes glaudžiai bendradarbiaujame. O pastaraisiais metais pasiekėme didelės pažangos standartizuojant karines procedūras“,– teigia generolas leitenantas J.Wundrakas.
Lydėti rusų žvalgybinius orlaivius - įprasta
Tačiau ryšio praradimas su orlaiviu yra tik viena galima problema, kurią gali tekti spręsti kariškiams Uedeme. Oro operacijų centro direktorius britų Karališkųjų oro pajėgų kapitonas Stephenas Richardsas teigia, kad iš visų centro fiksuojamų atvejų, kuomet jo aptarnaujamoje teritorijoje į orą pagal pavojaus signalą teko kelti karinius lėktuvus, net 43 proc. atvejų teko Zokniuose dislokuotiems NATO oro policijos misijos naikintuvams. Pastaruoju metu tai sudaro didžiausią dalį pavojaus signalų šioje Europos dalyje.
„Ir didžiausia dalis šių Lietuvoje dislokuotų naikintuvų pakilimų į orą yra dėl Rusijos karinių orlaivių skrydžių palei NATO sienas. Tai nenutiko staiga ir nėra susiję su visiems gerai žinomais pastarojo meto įvykiais (Rusijos agresija prieš Ukrainą – aut. past.). Tai tęsiasi jau kelerius pastaruosius metus“,– teigia kpt. S. Richardsas.
Radarų ekranus operacijų centre jau pusantrų metų kasdien stebintis kpt. D.Ralfas irgi pripažįsta Rusijos karinių oro pajėgų aktyvumą.
„Taip, būna... Liūdėti jie mums neleidžia“,– sako Lietuvos kariškis.
Kpt. S.Richardsas teigia, kad NATO oro policijos misijos naikintuvai į orą pagal pavojaus signalą keliami tuomet, kai prie NATO oro erdvės priartėja ar ją pažeidžia bet koks nežinomas orlaivis, bet koks karinis ne NATO šalies orlaivis, kai reikia pagalbos kokios nors bėdos ištikto orlaivio įgulai (pvz., ryšio praradimo atveju), kai įtariama, jog orlaivis gali būti užgrobtas ir pan.
Vis didėjantį Rusijos karo aviacijos aktyvumą greta Baltijos šalių kpt. S.Richardsas linkęs sieti su šios šalies „ambicijų augimu“. O Bendrojo oro operacijų centro vadas gen. ltn. J.Wundrakas pastebi, kad NATO naikintuvams lydėti rusų žvalgybinius orlaivius jau tapo įprasta rutina. Antra vertus, Rusijos karo aviacijos suaktyvėjimo generolas „agresyviu skraidymu“ dar nedrįstų vadinti.
„Taip, mes keliame į orą naikintuvus ir lydime rusų žvalgybinius lėktuvus. Tai jau tęsiasi kelerius metus ir mums jau tapo įprasta. Bet kol kas negaliu to pavadinti „agresyviu skraidymu“, nes jie visada skrenda virš neutralių vandenų ir nepažeidžia tarptautinės teisės“,– sako Oro operacijų centro vadas.
Kalbėdamas apie rusų lėktuvus prie NATO sienų gen. ltn. J.Wundrakas gerai apmąsto savo žodžius ir juos atsargiai parenka. Tačiau tuo pačiu pripažįsta, kad rusai dažnu atveju nepateikia savo skrydžių planų, jie ne visada atsako į šaukinius.
Informacijos tikslinimui - vos 5 minutės
Rusų karo lėktuvai greta NATO oro erdvės pasirodo beveik kiekvieną savaitę. Kiek laiko dabar prireiktų Zokniuose dislokuotiems NATO naikintuvų pilotams pakilti į orą, jei kuris nors Rusijos orlaivis vėl „pasiklystų“ ir įsibrautų į mūsų oro erdvę? Atrodo, kad iš istorijos, nutikusios prieš aštuonerius metus NATO pasimokė ir, pasikartojus panašiai situacijai, Aljanso karo orlaiviai Lietuvos padangę pradėtų raižytų žymiai greičiau.
Kpt. D.Ralfas teigia, kad kai kam gali pasirodyti, jog informacijos rinkimas ir jos tikslinimas Oro operacijų centre prieš priimant sprendimą trunka ilgai. Bet iš tiesų laiko tam nėra skirta daug.
„Ši procedūra netrunka ilgai. Visų pirma noriu pasakyti, kad naikintuvai ore turi būti ne vėliau kaip per 15 minučių. Tačiau mes turime galimybę šį laiką dar sutrumpinti. Jeigu gavome kažkokį signalą, mes iš karto galime nurodyti pilotams pradėti ruoštis. Kol mes tikslinsime informaciją, pilotai jau bus pradėję pasiruošimą vykdyti savo užduotį. Taip mes jau laimime šiek tiek laiko. Surinkti ir apdoroti visai informacijai mes turime vos penkias minutes. Ne daugiau. O komanda pilotams perduodama labai greitai – tai yra vos vienas įsakymas, perduodamas per nacionalinį oro erdvės kontrolės centrą“,– sako Lietuvos karininkas.
Bendrasis oro operacijų centras su nacionaliniais oro erdvės kontrolės centrais sujungtas tiesioginiu ryšiu. Norint perduoti įsakymą tereikia pakelti ragelį.
Antradienį Zokniuose NATO karinių oro pajėgumų treniruotę stebėjusiems žurnalistams JAV kariškiai greitojo reagavimo zonoje, kur dislokuojami Oro policijos misiją atliekantys naikintuvai, suteikė progą patiems pamatyti, kaip vyksta naikintuvo pakėlimo į orą procedūra. 13 val. 18 min. pasigirdus pavojus signalui, pirmasis naikintuvas F-15C „Eagle“ iš angaro išriedėjo jau 13 val. 25 min. Įkandin pajudėjo ir antrasis. 13 val. 27 min. pirmasis naikintuvas jau buvo ore.
Savotišką rekordą prieš kelerius metus pasiekė Oro policijos misiją atlikinėję Lenkijos karo pilotai. Jų naikintuvai, nuskambėjus pavojaus signalui, jau po 7 minučių buvo ore.
