Po Rusijos įvykdytos agresijos prieš Ukrainą šiandien neretai galima išgirsti: „Ačiū Dievui, kad mes esame NATO.“ Bet abejonių, ar savo saugumu susirūpinusios Baltijos šalys iš tiesų yra apginamos ir ar vertos ginti kol kas sunkiai įsivaizduojamo, bet net ir Vakaruose jau neatmestino konflikto atveju, netrūksta.
„NATO tikslas yra taika, o tam tikslui kilo grėsmė, kurią sukėlė Rusijos intervencija į Ukrainą“, – atvirai „Lietuvos rytui“ Vilniuje teigė aukštas pareigas einantis NATO diplomatas, kuris tokia jautria tema nebuvo įgaliotas kalbėti viešai.
Kuo NATO padės Baltijos šalims, turėtų paaiškėti balandžio 15-ąją, kai po dviejų savaičių intensyvaus Aljanso vyriausiojo pajėgų vado (SACEUR) generolo Philipo Breedlove’o ir jo įpareigotų kariškių planavimo aiškus veiksmų ir priemonių planas bus pristatytas NATO šalių atstovams. Bet kai kurios detalės žinomos jau dabar.
Maskva peržengė ribą
Dar po 2008 metų trumpo Rusijos ir Gruzijos karo Baltijos šalys ėmė reikalauti, kad būtų imtasi to, kas iki tol buvo laikoma sunkiai įsivaizduojama ir vadinama nereikalingų bangų kėlimu. Bet NATO parengė specialius gynybos planus Baltijos šalims ir atrodė, kad padėtis regione aprims.
Tačiau po nesenų įvykių Ukrainoje ir Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos bei aneksijos vėl viskas pasikeitė.
„Rusijos įsiveržimą į Krymą jau galima vadinti peržengta raudona linija. Todėl Lenkija po konsultacijų su Lietuva aktyvavo 4ąjį NATO straipsnį“, – „Lietuvos rytui“ aiškino kitas diplomatinis šaltinis NATO būstinėje. 4-uoju straipsniu grėsmę pajutusi šalis gali paprašyti Aljanso pagalbos. NATO sureagavo: į Lietuvoje veikiančią oro policijos misiją permetė papildomų naikintuvų – jų skaičius dabar siekia 10.
Budėjimas visą parą
Kodėl būtent dešimt, jei anksčiau skelbta, kad saugoti savų tinkamų orlaivių neturinčias Baltijos šalis užtenka 4 naikintuvų?
To „Lietuvos ryto“ paklaustas Briuselyje dirbantis pareigūnas paaiškino, kad 4 naikintuvai yra minimumas, kuris leidžia užtikrinti oro erdvės apsaugą. Bet naikintuvai dažnai pakyla praėjus 15 minučių nuo pavojaus signalo.
„10 turimų naikintuvų ir degalų ore papildymo lėktuvas mums leidžia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ore nuolat laikyti porą naikintuvų, kurių reakcijos laikas yra itin greitas“, – sakė NATO diplomatas.
Vis dėlto NATO pajėgumai Baltijos šalyse nuo kito mėnesio, regis, bus dar labiau stiprinami. Agentūros „Reuters“ duomenimis, vietoj įprastos 4 naikintuvų rotacijos keturiems mėnesiams dabar jau siūloma 12 naikintuvų eskadrilė. Toks skaičius būtų išlaikomas visus metus.
Įdomu tai, kad naikintuvus turinčios NATO narės įsiklausė į JAV prezidento Baracko Obamos žodžius – visi turi prisidėti. Tad neatsitiktinai stiprinti Baltijos šalių apsaugą naikintuvais pasisiūlė Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Danija ir Vokietija.
Tiesa, visi šie rytinių Aljanso narių gynybą stiprinantys orlaiviai nebūtų dislokuoti Zokniuose. Pavyzdžiui, Estija pasiūlė papildomus Danijos naikintuvus dislokuoti Emario bazėje šalies šiaurės vakaruose.
O Jungtinė Karalystė jau užsiminė apie savo naikintuvų dislokavimą Estijoje – anot NATO ekspertų, taip reakcijos laikas esą būtų dar trumpesnis.
Prancūzija taip pat pasisiūlė atsiųsti 4 naikintuvus „Rafale“ arba „Mirage“, kurie šioje misijoje dalyvautų nuo gegužės iki rugpjūčio. Tikėtina, kad šie naikintuvai skraidys iš Lenkijos, kurios keturi naikintuvai savo ruožtu bus dislokuoti Zokniuose.
O kai baigsis oficiali Lenkijos kontingento rotacija, lenkus, pasak „Lietuvos ryto“ kalbinto diplomato, pakeis portugalai greičiausiai su 6 naikintuvais F-16, kuriems turėtų talkinti vokiečiai su tokiu pat skaičiumi naikintuvų „Eurofighter“. Be to, JAV, Turkija ir Nyderlandai pasiuntė degalų papildymo ore lėktuvų, užtikrinančių oro erdvės stebėjimo orlaivių AWACS skrydžius.
Kariai ant žemės ir jūroje
Ir tai, regis, bus dar ne viskas. Vilniuje viešėjęs aukštas NATO diplomatas „Lietuvos rytui“ atskleidė, kad Baltijos šalyse gali atsirasti JAV viceprezidento Joe Bideno pažadėti „rotaciniai pajėgumai“.
Tiesa, kol vyksta kariškių planavimas, diplomatai nenoriai kalba, ko iš pažadėtų „jūrinių ir sausumos elementų“ gali tikėtis Baltijos šalys. Bet leidžiama suprasti, kad Baltijos jūroje pasirodys ir Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje gali prisišvartuoti kitų NATO šalių išminavimo laivai.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas „Lietuvos rytui“ neseniai jau yra pareiškęs, kad, pavyzdžiui, Rukloje esančiose kareivinėse būtų galima apgyvendinti kitų NATO šalių kariškius.
Ar jie čia įsikurtų nuolatos, ar keistųsi ir rengtų intensyvias pratybas su Lietuvos kariais, šiuo metu kaip tik svarsto SACEUR. Tiesa, diplomatai jau suskubo sklaidyti abejones, kad toks užsienio karių buvimas galimai pažeistų Lietuvos Konstituciją, kurios 137-asis straipsnis draudžia užsienio šalių karinių bazių buvimą Lietuvos teritorijoje.
„Lietuvoje nuolatinė NATO bazė jau yra Zokniuose – tai yra NATO šalių bazė“, – „Lietuvos rytui“ teigė NATO būstinėje dirbantis šaltinis. Tai išties patogu, mat NATO nėra užsienio šalis, tik karinis blokas, o teisiškai Zokniai priklauso Lietuvos karinėms oro pajėgoms.
Rusija nori skaldyti NATO
Anot pašnekovo, visos Aljanso narės iš esmės pritaria, kad Baltijos šalis reikia paremti. Didesnė diskusija dabar vyksta dėl santykių su Rusija, kuri jau ėmė purkštauti dėl Baltijos šalyse dislokuojamų pajėgumų ir reikalauja paaiškinimų.
„Pagrindinis klausimas – ką daryti su 1997 m. susitarimu tarp Rusijos ir NATO, – pabrėžė NATO šaltinis Briuselyje, priminęs susitarimą, pagal kurį NATO įsipareigojo naujosiose narėse nedislokuoti reikšmingų karinių pajėgumų ar juo labiau branduolinių ginklų. – Mes nenorime šio susitarimo keisti, bet akivaizdu, kad Rusija sulaužė visus susitarimus.“
Tą patį pabrėžė ir Vilniuje viešėjęs aukštas NATO diplomatas. Aljansas esą suinteresuotas sušvelninti įtemptą padėtį – Rusija turėtų atitraukti pajėgas ir negrasinti Ukrainai.
Nors apie Rusijos pajėgas, sutelktas prie rytinių Ukrainos sienų, kurstomus neramumus ir galimą karinę invaziją pastaruoju metu kalbama vis dažniau.
„Maskva pažeidė NATO ir Rusijos įsteigimo aktą. Bet šis susitarimas mums leidžia siųsti pastiprinimą Aljanso narėms krizės metu arba pratyboms – būtent tai ir darome, tad iš mūsų pusės nėra jokių pažeidimų“, – tvirtino aukštas NATO diplomatas.
Jo tvirtinimu, dabar taikomos priemonės – ryšių su Rusija sustabdymas, darbo grupių darbo nutraukimas ir pan. – gali pasirodyti nerimtos. Tačiau vien tai, kad Rusija yra izoliuojama, esą yra svarbu, o grįžti prie įprastinio bendravimo, pasak diplomato, artimiausiu metu neketinama.
Pašnekovas išsisuko nuo klausimo, ar JAV pasirengusios Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose Vakarų Europos šalyse esančius amerikiečių pajėgumus nuolat dislokuoti Baltijos šalyse.
Dėl to esą dar pernelyg anksti kalbėti. Tačiau akivaizdu, kad pirmieji žingsniai jau žengti.
„Kokios paramos konkrečiai norime, dar neįvardijome, tačiau aiškiai sakome, kad kaimynystėje – Kaliningrade, net Baltarusijoje – dislokuoti Rusijos kariniai pajėgumai.
Prie Latvijos ir Estijos pasienyje buvo rimti perdislokavimai, matėme, kas vyko per vienas, kitas pratybas, o dabar ta kariuomenė panaudota suvereniai valstybei užimti.
Todėl ir sakome: „prašome, įvertinkite tą grėsmę, ar mūsų pajėgos tinkamai dislokuotos, ar tinkami mūsų pajėgumai“, – apie Lietuvos pageidavimus NATO planuotojams užsiminė šaltinis Briuselyje.
Kol kas NATO reakcija į galimas grėsmes labiausiai matoma Baltijos šalių padangėje. Bet jau kitą savaitę lietuviai, latviai ir estai gali išvysti ir išgirsti daugiau skirtingomis kalbomis kalbančių NATO kariškių – ne tik iš oro pajėgų.
Įtampą kursto ir rusų šnipai?
Prorusiški mitinguotojai vakar ir toliau siautėjo Rytų Ukrainoje. Luhansko mieste vakar tęsėsi mitingas, kuriame dalyvavo 300–400 žmonių.
Be to, grupė protestuotojų mieste užėmė Ukrainos saugumo tarnybos būstinę. Dalis jų buvo ginkluoti. Protestuotojai statė barikadas ir laukė galimo Ukrainos saugumo pajėgų šturmo.
Kaip ir kituose Rytų Ukrainos miestuose – Charkove, Donecke, Luhansko prorusiškų aktyvistų reikalavimas yra tas pat – paskelbti referendumą, per kurį būtų patvirtintas atsiskyrimas nuo Kijevo.
Įtempta padėtis separatistus sulaikyti pažadėjusius Ukrainos pareigūnus privertė imtis griežtų veiksmų. Pavyzdžiui, Ukrainos saugumo tarnyba Chersone sulaikė Rusijos pilietę, kuri esą vykdė Rusijos specialiųjų tarnybų užduotis destabilizuojant padėtį pietinėse Ukrainos apskrityse.
Rusijos agente įvardyta 23 metų mergina Marija Koleda (nuotr.), kuri esą dalyvavo susirėmimuose Nikolajeve ir panaudojo šaunamąjį ginklą. Be to, ji įtariama protestų kurstymu, diversijų rengimu.
Per sulaikymą iš Rusijos pilietės buvo atimtas trauminis pistoletas, perdarytas į šaudantį koviniais šoviniais, ir metodinės rekomendacijos rengiant diversines grupes.
Per pastarąjį mėnesį Ukrainos saugumas sulaikė rekordinį šnipų skaičių. Daugiausia jų sulaikyta Kijeve, Lvove, Černigove ir Odesoje.
Beje, apie galimas Rusijos provokacijas užsimena ne tik ukrainiečių pareigūnai, bet ir Moldova. Moldovos prezidentas N.Timofti savo šalies ginkluotosioms pajėgoms įsakė būti pasirengusioms galimam konfliktui.
Aukštesnė karinė parengtis paskelta Moldovai ruošiantis pasirašyti Asociacijos sutartį su ES. Konflikto tikimybė Moldovai kyla iš Padniestrės, atskilusios nuo šios šalies. Ši nepripažinta valstybė yra kariavusi su Moldova, o dabar Padniestrėje šeimininkauja rusų kariškiai.
