Jis išreiškė dėkingumą Estijai, kuri savo išlaidas gynybai padidino iki 2 proc. BVP, kaip reikalauja NATO kriterijai, ir sakė, kad „Latvija ir Lietuva galėtų padaryti tą patį“.
Pirmadienį vakare kalbėdamas per Estijos visuomeninės televizijos ETV laidą „Valisilm“ senatorius pažymėjo, kad Baltijos šalyse reikia rengti karines pratybas ir kad NATO turėtų labiau čia dalyvauti.
J.McCainas taip pat sakė, kad sąjungininkėms reikia drauge pasiųsti žinią Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad pažeidimas pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį reiškia viso Aljanso užpuolimą.
Jis pridūrė, kad NATO turi dalyvauti ten, kur rizika ir pavojus yra didžiausi.
„Mes buvome vieningos nuomonės, kad Vakarai turi taikyti daug griežtesnes ekonomines priemones prieš Rusijos veiklą. Mes sutikome su Estijos vadovybe, kad NATO ir ES (Europos Sąjunga) negali tęsti ankstesniu ritmu, nors ir negalima grįžti prie Šaltojo karo“, – sakė jis.
Gėdina Vašingtoną
Pasak senatoriaus, Ukrainai reiktų nusiųsti ginklų, kad ji galėtų apsiginti nuo įsiveržimo. Jis pridūrė, kad dalis Ukrainos jau užimta, bet JAV nedavė Ukrainai nė apsauginio apsiginklavimo, ir pavadino tai gėda.
„Ukrainai reiktų nusiųsti priemonių apsiginti, nusiųsti ginklų. Jiems reikalingi lengvieji ginklai, priešlėktuvinės gynybos priemonės ir daug kitų dalykų. Neaprūpinti jų – toks elgesys nedovanotinas“, – antradienį sakė J.McCainas spaudos konferencijoje Taline.
Jis taip pat sakė, kad Ukraina turėtų kovoti vien dėl to, kad Rusija jau įsiveržė į šalį.
J.McCainas pabrėžė, kad Rusija pažeidė visas tarptautines taisykles ir normas, ir pridūrė, kad Ukraina turi teisę gintis ir nors nekovojo dėl Krymo, ji, jo nuomone, kovos, jei Rusija žengs dar toliau.
Senatorius mano, kad Rusija negali grasinti kelioms šalims vienu metu. Pasak jo, Rusija gali rengti planus eiti Pietų Ukrainos link ir didinti ten savo dalyvavimą, be to, Maskva gali norėti užsitikrinti koridorių į Moldovą.
J.McCaino teigimu, Rusija meluoja ir šios šalies negalima laikyti patikima, o Vladimiras Putinas supranta tik jėgą ir jeigu norės tęsti agresiją, turės už tai sumokėti didelę kainą.
Galvoja apie NATO sausumos karius
Nemenčinėje, Vilniaus rajone, vykstančiose karinėse pratybose „Gintarinė valia 2014“, apsilankiusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad NATO svarsto įvairius gynybos stiprinimo scenarijus Baltijos šalyse.
„Mes galime pagal kolektyvinės gynybos straipsnį kaip NATO nariai tikėtis (pajėgų - BNS) dislokavimo, t. y. buvimo čia, mūsų kariuomenės padaliniuose. Tai nebūtų kažkokia atskiros šalies bazė, bet tai būtų mūsų partnerių pajėgos. Jos gali būti įvairios, ne tik pėstininkų - pagal poreikį. Tokios galimybės aptariamos ir NATO būstinėje“, - sakė D.Grybauskaitė.
Pasak prezidentės, kokie gynybos variantai bus pasirinkti, priklausys nuo to, kokios grėsmės bus įvertintos kaip didžiausios.
„Svarbiausia, kad žinotumėme, kad visi variantai yra svarstomi, gynybos priemonių bus tiek, kiek jų reikės. Bet, be jokios abejonės, apie tai iškart nebus pranešta mūsų nedraugams, kad jie žinotų, kas čia bus“, - sakė D.Grybauskaitė.
Šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad Lietuva turi būti pasirengusi ginti savo teritoriją, kol į pagalbą ateis NATO partneriai.
Rusijos veiksmai tampa neprognozuojami
Anot prezidentės, Rusijos veiksmai tampa neprognozuojami, visos Vakarų šalys turi rasti bendrą sprendimą, kaip stabdyti agresorių.
Paklausta, ar Europos Sąjungos (ES) taikomos sankcijos Rusijai yra pakankamos, D.Grybauskaitė užsiminė, jog situacija keičiasi ir Rusijos elgesys agresyvėja, todėl būtina rasti būdus, kaip pirmiausia taikiomis priemonėmis sustabdyti Kremlių.
„Kiekvieną dieną situacija keičiasi - jei anksčiau buvo galima manyti, kad tų sankcijų pakako, tai kuo toliau, tuo labiau matyti, kad iš tiesų Rusijos veiksmai tampa visiškai neprognozuojami, nevaldomi, nesiskaitoma su tarptautine teise, mėginama primesti savo teisę, griaunama visa Europos skurta saugumo struktūra. Taigi, mes matome šalį, kuri elgiasi agresyviai, brutaliai ir nesiskaito su niekuo - tokioje situacijoje tikrai labai svarbu visoms šalims turėti bendrą poziciją, bendrą supratimą ir rasti būdus, kaip taikiomis, kol kas taikiomis, kiek tai įmanoma, priemonėmis rasti sprendimą ir sustabdyti agresorių“, - Nemenčinėje sakė prezidentė.
Anot jos, grasindama ribojimais lietuviškam verslui Rusijoje, Maskva kenkia pati sau.
„Tokiomis priemonėmis Rusija griauna savo pačios ekonomiką“,- sakė D.Grybauskaitė.
ES šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė išplėsti sąrašą asmenų ir subjektų, kuriems bus taikomos sankcijos dėl vaidmens per Ukrainos krizę. Tačiau ministrai susilaikė nuo griežtesnių priemonių prieš vėliau šią savaitę Ženevoje numatytą aukščiausių ES, JAV, Rusijos ir Ukrainos pareigūnų susitikimą.
Sąraše asmenų, kuriems taikomos sankcijos, šiuo metu yra 33 ukrainiečių ir rusų pareigūnai bei verslo magnatai, tarp jų grupė Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimos aplinkos žmonių.
ES ministrai laiko Rusiją atsakinga už pastaruosius įvykius Rytų Ukrainoje, kur prorusiški kovotojai tebėra užėmę daug vyriausybinių pastatų. Kijevas jiems pateikė ultimatumą atsitraukti, priešingu atveju žada griežtas pasekmes.
