Portalo lrytas.lt žiniomis, A.Butkevičius Ukrainoje konsultuoja kai kuriuos valdžios atstovus siekiant išspręsti Rytų Ukrainoje kilusią krizę. Kur tiksliai jis yra ir ką daro buvęs politikas atsako juoku: „Geriu horilka (ukrainietiška degtinė – red.), valgau koldūnus“.
- Kaip jūs vertinate dabartinę situaciją Ukrainoje. Ar ją dar įmanoma suvaldyti?
- Problema yra su ukrainiečių valdžia, kuri niekaip nenori suprasti, jog Rusija yra priešas, kad karas yra jau prasidėjęs. Taip pat reikia kažką daryti su civilių žmonių sąmone, suvokti, kad jiems spendžiami spąstai, kad juos po truputį valgo.
Civilis žmogus dažniausiai net nesuvokia, kad prieš jį ciniškai naudojama daugybė karinių gudrybių, kad yra nuolat meluojama – parengiama iš anksto situacija, į kurią jis yra įveliamas ir jis nuolat bus blogesnėje padėtyje, nes pagrindinė karinio mąstymo sąlyga yra karinė gudrybė.
- Bet gal tai yra natūralu, nes dauguma gyventojų Rytuose yra rusai ir jie palaiko Rusiją?
- Taip nėra. Mes galime kalbėti apie miestus, kuriuose tokia situacija iš tikrųjų yra. Tačiau kaimiškose vietovėse padėtis yra visai kitokia. Aš dabar ten esu ir galiu pasakyti, kad kaimuose gyventojai neturi jokio intereso jungtis prie Rusijos.
Kaimuose žmonės žino, kaip gyvena Rusijos kaimo žmonės, todėl jie nemato jokių pranašumų. Nepaisant kokia kalba jie kalba, jie save laiko ukrainiečiais. O miestuose yra daug atvykusių žmonių iš Rusijos tais laikais, kai buvo statomos stambios gamyklos. Šių žmonių pagrindu dabar yra formuojama Rusijos politika.
Tačiau mes negalime kalbėti apie visus miestus. Jei Doneckas ir Luhanskas iš tikrųjų yra pakankamai įtakojami Rusijos per rusakalbę visuomenę, visi kiti miestai tokiais nėra.
Šiuo metu daugybė žmonių išsigandę, jie nežino, kas vyks, ką reikia daryti. Tačiau iš tikrųjų aktyvių asmenų yra labai mažai. Jie iš anksto paruošti veikti Rusijai naudingu būdu. Net pats metodas, kuriuo veikia Rusija rodo, kad ji neturi didelio gyventojų palaikymo. Pradžioje atsiunčiami Rusijos kariškiai, kurie agituoja vietinius, įkuria pasipriešinimo punktą, jis apginkluojamas, po to verbuojami vietiniai, kad tą punktą gintų nuo neva juos puolančių Banderovcų.
Rusija tam, kad pasiektų šią situaciją gerus du su pusę metų skleidė gandus apie Vakarų ukrainiečius kaip apie mirtiną priešą. Tai galų gale davė vaisius. Žmonės, gyvenantys tokioje informacinėje aplinkoje ir matydami rusiškas programas, pradėjo tikėti, kad jų saugumui gresia pavojus. Nors mes neturime nė vieno atvejo, kad būtų galima teigti, kad kažkokie Banderovcai bandytų susidoroti su Rytų ukrainiečiais.
- Kodėl jūs sakote, kad Ukrainos valdžia dar nesuvokė, kad Rusija yra priešas. Kai klausaisi naujųjų vadovų pasisakymus, atrodo, kad jie tai supranta.
- Deja, pagal tai turi sekti veiksmai. Tačiau veiksmų nėra jokių. Vien karinga retorika rodo tik operetinį valdžios požiūrį į gynybos klausimus.
- Gal Ukrainos armija yra per silpna ar neištikima šaliai?
- Per šiuos 20 metų daug žmonių į kariuomenę atėjo kaip į vietą, kur gaunamas atlyginimas, galima be rūpesčio gyventi. Buvo sukurtos šiltos vietelės, o dabar kai kariuomenė pavirto rizikinga vieta daug vyresnio amžiaus karininkų nėra apsisprendę arba nepasiruošę kautis. Tokia padėtis yra daugelyje kariuomenių. Reikia ryžtingų veiksmų – pakeisti visą aukštesnio rango karininkiją žemesnio rango karininkais, kurie nori tarnauti, karjeros, kurie labiau ištikimi. Ukraina iki šiol turi vieną didžiausių kariuomenių Europoje. Čia yra tiek galimybių, kad jie pajėgūs duoti rimtą atkirtį.
- Tačiau ir patys kariai atrodo nepasiruošę kautis, jei atiduota priešams tankus ir pasiduoda.
- Manau, ta situacija kilo iš kvailumo, kai kariai buvo įvesti į miestą, tačiau jie nežinojo kaip elgtis, ką daryti, kai juos apsupa civiliai žmonės.
- Kodėl Ukraina neuždaro sienos su Rusija?
- Realiai siena neegzistuoja. Nėra tiek pajėgų ją uždaryti. Pažiūrėkite kokia ji ilga. Ta siena yra tik ant popieriaus, užbrėžta taip, kad kartais negali nustatyti, kur yra tikroji siena.
- Ar daugybė bereikšmių ultimatumų ir nerezultatyvių antiteroristinių operacijų, kurias pradėjo Kijevas, nekompromituoja pačios valdžios?
- Taip ir yra. Ukraina kol kas nėra suformavusi vieningos linijos. Jei yra karas, tokiu atveju nereikia kalbėti apie referendumą, ką jie daro. Jei yra teroristai, apie jokias derybas nėra kalbos. Jei yra separatistai, su jais galima kalbėtis, tačiau jie patys (Kijevas – red.) turi apsispręsti, kaip jie identifikuoja šitą situaciją.
Ukraina gyvena dviem mitais. Žmonės, kurie bijo pripažinti, kad Rusija pakankamai seniai paruošė planą, pagal kurį galima perimti Ukrainos pajėgumus, kurie yra būtini Rusijai norint grįžti atgal į pasaulio įtakingųjų areną. Tie, kurie netiki, kad Rusija suplanavo tuos veiksmus, jie fantazuoja dviem temomis. Viena, kad tai yra supykusio V.Putino veiksmai, kilę todėl, kad Viktoras Janukovyčius buvo išmestas iš kėdės, o dabar jis dar bando tokiais būdais auginti savo populiarumą.
Kitas populiarus mitas, kad pagrindinis šių veiksmų variklis yra Pietryčių Ukrainos oligarchai, su kuriais galima susitarti, kad jie ir toliau galėtų naudoti biudžeto pinigus, kaip jie nori. Tuomet esą galima būtų grįžti į status quo suteikus kai kurias federalines garantijas šiai šalies daliai.
Kol valdžia neturės visiško aiškumo savo galvose, kas vyksta aplink juos, nereikia laukti nei aiškios kalbėsenos, nei veiksmo.
- Vadinasi, daug problemų yra pačiame Kijeve?
- Be abejo. Valdžia jiems nukrito praktiškai vien todėl, kad jie tuo metu buvo parlamente. Dabar jie naudojasi ta valdžia nepakankamai efektyviai.
- Kuo viskas gali baigtis, jei Ukrainos valdžia nesiims drastiškų sprendimų?
- Šiuo metu reikia ne drastiškų, o efektyvių sprendimų. Tie sprendimai – nebūtinai kariniai. Ukraina turi pakankamai karinių galimybių neleisti Rusijai naudoti jėgos tokiame lygyje, kad būtų įvesta Ukrainos teritorijoje Rusijos politinė kontrolė. Ukrainiečiai naudodami įvairias minkštosios jėgos technikas pajėgūs gintis nuo Rusijos propagandos. Mano prognozės, jei ukrainiečiams užteks jėgų persigrupuoti, jie yra pajėgūs sustabdyti Rusiją ant savo sienų. Jei ne – reikalas trauksis iki Dniepro upės. Jei dar ne – Ukraina neteks praktiškai visos Juodosios jūros pakrantės. Tokiu atveju bus paliktas nedidelis gabalas – Lvovo Ukraina, kuri niekam nebus pavojinga.
- O kam atiteks Kijevas?
- Viskas priklauso nuo to, kiek V.Putinui svarbi sena mitologija. Maskva nuolat jautė kompleksą dėl Kijevo. Problema yra tame, kad lendant gilyn į Ukrainą, nori nenori, netgi valdžiai esant neveikliai, Rusija pradės skaičiuoti karstus. Aš manau, kad niekas iš rusų to nenori, todėl jie eis tol, kol jiems užteks jėgų naudoti minkštą jėgą.
