Baltieji rūmai ir CŽV vadovas Johnas Brennanas puikiai žinojo, kad jo „slaptas“ vizitas Kijeve balandžio 13-ąją bus demaskuotas.
Kelionė buvo sumanyta kaip žinutė Putinui. Joje tarsi sakoma, kad prieš besiverždamas į Rytų Ukrainą Rusijos prezidentas turėtų pradėti svarstyti ir kitą medalio pusę. Jis gali susidurti su partizaniniu karu, kuris buvo ypač pragaištingas Sovietų Sąjungai prieš kelis dešimtmečius Afganistane.
Taip pat žinutė galėtų būti ta, kad JAV gali padėti partizaniniame kare kariausiantiems ukrainiečiams gali padėti ginklais: savadarbiais sprogstamaisiais užtaisais, minosvaidžiais ar lengvaisiais ginklais.
Tiesa, Baltieji rūmai nenori imtis jokių karinių priemonių, kol Rusijos kariuomenė neįsiveržė į Rytų Ukrainą. Savo slaptais veiksmais Ukrainoje Jungtinės Amerikos Valstijos nenori sukurti preteksto Rusijos invazijai.
Nepaisant to, JAV apie karinę pagalbą ukrainiečiams galvoja, nes pagaliau pradedama suvokti, kad dabartinė politika Rusijos atžvilgiu yra neefektyvi. JAV valdžios pareigūnai mato, kad nei Rusijos izoliavimas, nei ekonominės sankcijos neveikia kaip bausmė ar Maskvos atgrasymas Ukrainos atžvilgiu.
Tačiau Kremliaus lojimas po Johno Brennano apsilankymo Kijeve šiek tiek guodžia. Pagaliau iš tikrųjų pastebima, jog CŽV vadovo vizitas Maskvai įgėlė.
Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas patraukė viso pasaulio dėmesį pasakydamas, kad Ukraina yra ant pilietinio karo slenksčio. Dėl to jis kaltina nelegitimią Ukrainos valdžią. Taip pat teigia, kad Ukrainos žmonės privalo dalyvauti modernios valstybės kūrime, kuri pagrįsta tautų lygybės principu.
Čia susiduriame su dviprasmybe. Atrodytų, kad Medvedevas ieško išeities kaip pažaboti krizę Ukrainoje, siūlydamas jai federalizacijos idėją, tačiau iš kitos pusės nesunku suprasti, jog daugiau laisvės Rytų Ukrainos regionams reikštų krūvą naujų autonominių regionų, de facto priklausančių Rusijai.
Parengė Saulius Jakučionis
