„Vakar mes suėmėme kelis NATO šnipus, jie bus išmainyti į mūsų pačių kalinius. Nematau kito būdo juos išvaduoti“, - sakė žurnalistams Denisas Pušilinas, kuris yra Donecko liaudies respublika pasiskelbusių maištininkų vadas. D.Pušilinas kalbėjo priešais Saugumo tarnybos pastatą maištininkų užimtame Slovjanske, kur laikoma ta ESBO komanda.
Šio miesto meru pasiskelbęs Viačeslavas Ponomariovas Rusijos televizijoms taip pat sakė, kad minimi ESBO nariai yra laikomi „NATO šalių žvalgybos karininkais“.
„Buvo sulaikyti kariškiai iš Danijos, Vokietijos, Lenkijos, Čekijos Respublikos, Bulgarijos, galvoju, ir – iš kažkur kitur, dabar taip staiga negaliu prisiminti“, – sako jis viename reportaže, kuris buvo parodytas iš Maskvos.
„Dėl delegacijos sudėties mums kilo klausimų. Anksčiau aš buvau susitikęs su ESBO atstovais, vyko normalus dalykinis pokalbis. Bet tada sudėtis buvo visiškai kitokia. Dabar buvo kažkokie kariškiai, panašesni į žvalgybininkus“, – pasakojo V.Ponomariovas. Pasak jo, delegacija buvo sustabdyta prie vieno iš mieste įrengtų patikrinimo postų.
Penktadienį apie vidurdienį nežinomų asmenų grupė prie įvažiavimo į Slovjanską užgrobė autobusą, kuriame važiavo 7 ESBO stebėtojai, ir nulydėjo jį į miestą, pranešė Ukrainos VRM spaudos tarnyba.
„2014 m. balandžio 25 d. 11 val. 40 min. prie įvažiavimo į Slovjanską iš Kramatorsko pusės nežinomi asmenys sustabdė autobusą su 13 keleivių. Tarp jų buvo 7 ESBO atstovai, 5 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovai ir vairuotojas“, - pažymima penktadienio vakare paskelbtame pranešime.
ESBO misijos atstovai į Slovjanską atvyko praėjusį pirmadienį, balandžio 21 d. įvertinti situacijos regione.
Vokietijos gynybos ministerija penktadienį pranešė nebegalinti susisiekti su vokiečių vadovaujama ESBO stebėtojų grupe Slovjanske.
Skelbiama, jog grupę sudaro trys vokiečių kariai, vokiečių kalbos vertėjas ir kariniai stebėtojai iš Čekijos, Lenkijos, Švedijos bei Danijos.
VRM spaudos tarnyba pranešė, kad pagrobti ESBO stebėtojai ir kiti autobusu važiavę asmenys yra Slovjanske, saugumo tarnybos pastate. Jie laikomi įkaitais.
Šiuo metu vyksta derybos su prorusiškų jėgų atstovais. Jie atsisakė paleisti įkaitus, teigdami, kad jiems būtina pabendrauti su kompetentingais Rusijos federacijos organais.
Vėlai penktadienį Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen patvirtino, kad prorusiški separatistai sulaikė 13 misijos narių, tarp jų – stebėtojus, jų vertėją ir vairuotoją. Keturi tos komandos nariai yra vokiečiai, tarp jų – trys kariškiai.
Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas „Twitter“ parašė, kad vienas iš tų ESBO narių yra švedas.
Stebėtojai laikomi rūsyje?
Ukrainos žiniasklaida šeštadienį perdavė Ukrainos saugumo tarnybos (UST) spaudos centro pranešimą, kuriame teigiama, jog sulaikyti ESBO nariai įkalinti rūsyje, o vienam jų būtina medicinos pagalba. „Šiuo metu oficialūs ESBO atstovai laikomi nežmoniškomis sąlygomis teroristų štabo rūsyje. Tarp sulaikytųjų yra žmogus, kuriam nedelsiant reikia medicinos pagalvos. Antiteroristinės operacijos štabas yra pasirengęs ją suteikti. Teroristai atsisako ir neleidžia padėti įkaitams", - pranešimą cituoja zn.ua ir kiti Ukrainos interneto leidiniai.
Kaip pranešama, UST mano, kad teroristai, suvokdami, jog dėl savo veiksmų neišvengs atsakomybės, įkaitus ketina panaudoti kaip gyvąjį skydą ir terorizuoti visą tarptautinę bendruomenę. UST įsitikinimu, ESBO stebėtojų pagrobimą suplanavo ir įvykdė diversantų grupė, kuriai vadovauja Rusijos pilietis Igoris Strelkovas. Šio vyro vardas per vykstantį konfliktą minėtas jau ne kartą. Jis apibūdinamas kaip Rusijos specialiųjų tarnybų pareigūnas, vadovaujantis Slovjansko separatistams.
"Ukraina pabrėžia, jog kraštutinai svarbu, kad Rusijos Federacija oficialiai atsiribotų ir pasmerktų teroristinius veiksmus Slovjanske ir, kaip ESBO narė, palaikytų neatidėliotiną ir besąlygišką įkaitų išlaisvinimą, medicininės ir kitokios pagalbos jiems suteikimą", - UST žodžius perduoda zn.ua.
Rusija žadėjo padėti ESBO grupės sulaikymas išprovokavo tarptautinį pasmerkimą, JAV valstybės departamento atstovė Jen Psaki tvirtino, kad „yra stiprus ryšys tarp Rusijos ir šių separatistų“.
ESBO būstinė Vienoje sakė, kad jokie stebėtojai jos pagrindinėje misijoje Ukrainoje nėra dingę.
Tačiau ESBO paaiškino, kad Ukrainoje yra ir mažesnė, neginkluota ESBO karinio tikrinimo misija, kuriai vadovauja vokiečiai.
Šeštadienį pareigūnai Berlyne sakė, jog Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris paskambino Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui ir pareikalavo Maskvos panaudoti savo įtaką, kad ta grupė būtų „tuojau pat paleista“.
V.Lavrovas Vokietijos užsienio reikalų ministrui pasakė, kad bet koks smurtas Ukrainoje turi būti sustabdytas, „pirmiausia – ukrainiečių armijos ir ginkluotų radikalių nacionalistų naudojimas Pietryčių Ukrainoje“, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Pranešime sakoma, jog S.Lavrovas ir F.W.Steinmeieris sutiko, kad ESBO misija turėtų vaidinti aktyvų vaidmenį stengiantis sumažinti įtampą Ukrainoje.
Rusijos žiniasklaida, cituodama Rusijos pasiuntinį ESBO Andrejų Keliną, pranešė, jog Rusija imsis visų įmanomų priemonių, kad Ukrainos rytų mieste Slovjanske sulaikyti ESBO kariniai ekspertai būtų paleisti, pranešė
„Manome, kad šiuos žmones reikia kuo greičiau išlaisvinti. Rusija, kaip ESBO narė, imsis visų šiame reikale įmanomų priemonių“, – sakė A.Kelinas.
Jis pažymėjo, kad Rusijos atstovybei ESBO nežinomos minimo įvykio aplinkybės ir ESBO ekspertų grupės buvimo vieta.
„Mes nežinome aplinkybių, kas su jais atsitiko, kur jie šiuo metu yra. Tačiau mes, kaip ir kiti ESBO nariai, labai nerimaujame dėl šio įvykio“, – pridūrė A.Kelinas.
Pasak jo, „jeigu juos sulaikė, tai neprisidės prie įtampos mažinimo vietoje, konflikto deeskalavimui nepadės“.
Kalbos apie karą - vis garsesnės
Ukrainos valdžia suintensyvino karines operacijas prieš prorusiškus sukilėlius šalies rytuose, o premjeras Arsenijus Jaceniukas pareiškė: „Pasaulis dar nepamiršo Antrojo pasaulinio karo, o Rusija nori pradėti trečią pasaulinį karą“.
„Rusijos parama teroristams Ukrainoje yra tarptautinis nusikaltimas ir mes raginame tarptautinę bendriją susivienyti prieš Rusijos agresiją“, – sakė A.Jaceniukas.
Dėl įtampos santykiuose su Rusija Ukrainos premjeras šeštadienį nutraukė savo vizitą Romoje ir nedalyvaus dviejų popiežių - Jono Pauliaus II ir Jono XXIII – kanonizavimo ceremonijoje.
„Jis negali likti dėl padėties (šalyje) “,– sakė Olga Lappo, kai A.Jaceniukas susitiko su popiežiumi Pranciškumi.
Vienas Vakarų diplomatas reiškė susirūpinimą dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Rytų Ukrainą artimiausiomis dienomis, galbūt – net šį savaitgalį.
„Daugiau nebeatmetame Rusijos karinės intervencijos Ukrainoje artimiausiomis dienomis (galimybės)“, – sakė šis diplomatinis šaltinis, kuris pažymėjo, kad Rusijos pasiuntinys Jungtinėse Tautose Vitalijus Čurkinas „buvo skubiai atšauktas į Maskvą“ konsultacijoms.
JAV pareiškė, kad Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvai penktadienį ne kartą buvo įskridę į Ukrainos oro erdvę. Pentagono spaudos tarnybos atstovas, nepatikslindamas detalių, pranešė, kad šie incidentai užfiksuoti pasienio rajonuose.
Ukrainos premjeras A.Jaceniukas šeštadienį pareiškė, kad Rusijos karo lėktuvas, kirsdamas valstybinę sieną septynis kartus, „provokuoja Ukrainą pradėti karą“.
„Rusų karo lėktuvas praėjusią naktį kirto ir pažeidė Ukrainos oro erdvę septynis kartus. Vienintelė priežastis – provokuoti Ukrainą pradėti karą“, – sakė jis žurnalistams po susitikimo su popiežiumi Pranciškumi ir Italijos ministru pirmininku Matteo Renzi.
„Mes raginame Rusiją išvesti savo saugumo pajėgas. Mes raginame Rusiją, palikite mus ramybėje“, – sakė jis, kai baiminamasi, jog Rusija gali įsiveržti į Ukrainą.
Ukrainos gynybos ministras Michailas Kovalis savo ruožtu šeštadienį sakė, kad per Rusijos karines pratybas nei sausumos siena, nei oro erdvė nebuvo pažeista.
„Vidurdienį palei mūsų valstybinę sieną skraidė keturi transporto lėktuvai Il-76, bet sienos linijos nekirto“, – sakė jis žurnalistams Kijeve, pažymėdamas, kad jie priartėdavo prie sienos per 2-3 kilometrus.
M.Kovalis nurodė, kad balandžio 24 ir 25 dienomis buvo stebimas didžiausias rusų kariškių aktyvumas. Anot jo, matyt, taip siekta atgrasinti Ukrainos vadovybę nuo antiteroristinių operacijų Ukrainos rytuose.
