„Tai nėra mano sugalvotas dalykas. Apie tai galima spręsti išanalizavus Ukrainos žvalgybos pateiktą informaciją ir kitus viešus šaltinius“, - portalui lrytas.lt sakė Rusijos ekspertas M.Laurinavičius.
Tokių samdinių tikslas yra sukelti nestabilumą Rytų Ukrainoje, kurstyti maištą, išbandyti naujus Rusijos kariuomenės ginklus, o kartu – nukreipti dėmesį nuo oficialiosios Maskvos.
Politikos ekspertas mano, kad Ukrainoje šiuo metu veikia yra keli šimtai samdytų diversantų. Juos remia savanoriai iš Rusijos, kurie turi karinės patirties. Kiti separatistai – kriminaliniai nusikaltėliai, kurie yra susiję su nuverstuoju prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, ir žmonės, kurie dėl savo įsitikinimų siekia Kijevo valdžios nuvertimo.
Abejoja versija apie GRU
Vienas M.Laurinavičiaus argumentų – karinei operacijai vadovaujantis Igoris Strelkovas (Ukraina jau išsiaiškino tikrąją jo tapatybę – tai Maskvoje gyvenantis Igoris Girkinas), kurį Ukrainos žvalgyba vadina Rusijos GRU karininku. „Neseniai buvo pranešta, kad vasario 26 dieną jis paprastu keleiviniu reisu atskrido į Simferopolį. Iš kur ukrainiečių žvalgyba tai žino? Gavo jo paso duomenis oro uoste ir išsiaiškino. Tad kyla klausimas: ar galima įsivaizduoti, kad GRU karininkas skristų civiliniu reisu, kai jie turi karinę bazę? Tai yra nelogiška“, - kalbėjo Rusijos politiką nagrinėjantis analitikas.
Jis sako, kad net jei karininkas būtų skridęs civiliniu reisu, tai naudotų ne savo pasą, o suklastotą tapatybę.
„Kitas nelogiškas dalykas – įrašyti karininkų pokalbiai. Viename iš jų šitas tariamas GRU karininkas Strelkovas prašo Sergejaus Aksionovo (prorusiškas Krymo premjeras, Rusijos statytinis. - Red.) ginklų. Sunku įsivaizduoti, kad GRU karininkas išteklių prašytų ne savo štabo, bet kažkokio Aksionovo“, - svarstė analitikas.
Tokių paviešintų karininko I.Strelkovo pokalbių buvo daug. M.Laurinavičius pabrėžė, kad net ši aplinkybė kelia abejonių – karinės pajėgos operacijų metu naudojasi ne mobiliuoju ryšiu, bet kariniu.
Be to, vienas iš Krymo ir Rytų Ukrainos operacijų vadovų I.Strelkovas pats bendrauja su žiniasklaida, dalina interviu, rodo savo veidą. Tai kelia abejonių, nes specialiųjų pajėgų kariai visose pasaulio valstybėse yra slapti ir jokiais būdais nerodo savo veidų. Taip elgiasi ir amerikiečiai, ir lietuviai, ir GRU karininkai.
Kitas M.Laurinavičiaus argumentas – neseniai Ukrainos saugumo tarnyba sulaikė du diversantus, iš kurių vienas buvo ukrainietis.
„Kaip taip gali būti, kad GRU karininkas yra kitos valstybės pilietis? Aš manau, kad viskas yra labai paprasta – Ukrainoje šiuo metu veikiantys diversantai priklauso Maskvoje ir Sankt Peterburge registruotoms privačioms karinėms bendrovėms. O dalis šių bendrovių atstovų, kaip skelbė patys šias bendroves tyrinėjantys rusai dar prieš visus įvykius Ukrainoje ir Kryme, yra ir Ukrainos ir kitų buvusių SSRS šalių piliečiai“, - kalbėjo Rusijos politikos ekspertas.
Kelia didesnę grėsmę
M.Laurinavičius sako, kad samdiniai iš tikrųjų yra buvę GRU karininkai, tačiau išėję į atsargą ir dabar dirbantys verslininkams.
Ekspertas mano, kad šiuo metu Ukrainoje veikiausiai kariauja kelios Rusijos karinės bendrovės. Tikslų skaičių pasakyti sunku dėl dviejų priežasčių - operacija yra slapta, o tokios bendrovės Rusijoje slepiasi po privačių saugos tarnybų, konsultantų saugumo klausimais ir kitais statusais.
Greičiausiai, viena iš Rytų Ukrainoje šiuo metu siaučiančių Rusijos privačių karinių bendrovių - Maskvoje registruota „RSB-Group“, kuriai vadovauja buvęs GRU karininkas Olegas Krinicinas. Ši verslo organizacija yra laikoma viena rimčiausių ir ilgiausiai veikiančių privačių karinių bendrovių Rusijoje.
Kiek samdomų kovotų dirba „RSB-Group“ – viešai neskelbiama. Tačiau oficialiame interneto puslapyje teigiama, kad ši bendrovė gali vykdyti karines operacijas jūroje ir sausumoje, saugo konvojus, vykdo išminavimą ir pėstininkų ruošimą. Taip pat – atlieka karinę žvalgybą ir duomenų analizę.
„Šitie žmonės yra dar pavojingesni. Visų pirma, jie yra suinteresuoti finansiškai, nes gauna labai didelius pinigus už operaciją. Jie yra gerai parengti ideologiškai ir tiki, kad tos Ukrainos žemės turi priklausyti Rusijai. Bet svarbiausia, kad jie gali būti net geriau parengti nei tos pačios GRU karininkai“, - pasakojo M.Laurinavičius.
Kodėl geriau parengti? Ekspertas sako, kad į privačias karines bendroves atrenkami tik patys geriausi įvairių rūšių specialiųjų pajėgų kovotojai. Kitaip tariant, tokios struktūros kaip GRU atsirenka geriausius kadrus, o privačios bendrovės – geriausius iš geriausių.
Veikia šešėlyje
Privačios karinės bendrovės iki šiol buvo Amerikos pasididžiavimas. Tokios verslo organizacijos kaip „Blackwater“ ne tik saugo kadrinių kovotojų užimtas teritorijas, piratų grobiamus laivus, bet ir atlieka vyriausybės užsakimus, kai jų įvykdyti negali reguliarioji kariuomenė.
Ar gali būti, kad Rusijoje kuriasi panašaus lygio privačios karinės bendrovės? Į šį klausimą atsakyti sunku, tačiau to yra siekiama.
2012 metais GRU generolas Sergėjus Kančiukovas parengė koncepsiją, kurios esmė – siūlymas įtraukti privačias karines bendrovės į Rusijos gynybos sistemą. Jos turėtų atlikti užduotis, į kurias negali būti siunčiamos valstybės jėgos struktūros – jeigu kas nors sučiuptų tokius diversantus, tai būtų labai sudėtinga įrodyti, kad jie vykdo oficialiosios Maskvos užduotis.
„Pavyzdžiui, tas pats Končiukovas siūlė privačias karines bendrovės siųsti į Siriją. Taip, Rusijos kariuomenė ten veikti negali, bet tai gali padaryti privačios bendrovės“, - sakė Rytų Europos studijų centro analitikas.
Pagal šitą koncepciją, privačios Rusijos karinės bendrovės per operacijas gali net išbandyti naujausią ginkluotę.
„Iš esmės, tai yra labai gudrus naujasis rusų karas. Net jeigu kam nors pavyks išsiaiškinti, kas yra tie diversantai Ukrainoje, tai Rusija galės sakyti: o prie ko čia mes? Aš manau, kad dabar jie bando dar labiau atskleisti kortas, parodyti, kad ten veikia privačios bendrovės ir nusikratyti atsakomybės“, - kalbėjo M.Laurinavičius.
Jis spėja, kad tai gali būti pagrindinė priežastis, kodėl Ukrainos saugumo tarnyba ir žvalgyba iki šiol negali pateikti tikrų įrodymų, kad jų šalyje siaučia Rusijos specialiųjų operacijų pajėgos. Įdomu tai, kad privačios karinės bendrovės Rusijoje nėra įteisintos – jos slepiasi po saugumą užtikrinančių bendrovių statusu.
„Tas neįteisinimas nėra kažkoks valdžios pasipriešinimas tokiam verslui. Tiesiog, taip gali būti dar geriau. Jei kas nors sakytų, kad Rusijos privačios karinės bendrovės veikia Ukrainoje, tai jie galėtų sakyti, kad tokių bendrovių Rusijoje tiesiog nėra“, - pasakojo M.Laurinavičius.
Idėja – ne V.Putino
Rytų Europos studijų centro analitikas mano, kad šitą operaciją suplanavo ne Rusijos vyriausybė ir ne prezidentas Vladimiras Putinas, bet Kremliaus nacionalistinis sparnas, kuris yra susivienijęs į vadinamąjį„Izborsko klubą“ - politikų, politologų, ekonomistų, žurnalistų ir kitų visuomenės veikėjų susivienijimą.
„Šitų žmonių veikla atitinka vakarietiško thinktanko (idėjų kalvė. - Red.) koncepciją. Jie daro skirtingas Rusijos valstybės raidos strategijas - nuo ekonominės ir socialinės raidos iki karinės – ir bando jas įgyvendinti. Tik jie, skirtingai negu Vakaruose turi ir tiesioginius atstovus valdžioje“, - kalbėjo M.Laurinavičius.
„Izborsko klubo“ idėjoms vyriausybėje atstovauja Dmitrijus Rogozinas, kuris yra Rusijos minkštosios galios įrankio „Rossotrudničestvo“ vadovas. Prezidento administracijoje „Izborsko klubui“ atstovauja įtakingas prezidento patarėjas Sergejus Glazjevas, kuris ir įkūrė šitą susivienijimą.
M.Laurinavičius mano, kad būtent šita grupė finansuoja Rytų Ukrainos okupaciją ir privačių karinių bendrovių samdymą. Po „Izborsko klubo“ skėčiu susibūrę verslininkai ir politikai valdo daug finansinių šaltinių. Pavyzdžiui, šios grupuotės bendrininkai gali būti „Promsviazbank“ savininkai Aleksejaus ir Dmitrijus Ananjevai, kurių turtas siekia 7 mlrd. Amerikos dolerių. Šie oligarchai nepriklauso V.Putino aplinkai, tačiau artimai bendrauja su D.Rogozinu.
„Tai nereiškia, kad Putinas nėra kaltas dėl šitos situacijos. Aišku, kad jis yra kaltas! Jis yra prezidentas ir tikrai nėra taip, kad nieko nežino. Tiesiog, yra skirtingi interesai ir skirtingos strategijos. Tokią Ukrainos okupaciją pasiūlė „Izborsko klubas“ ir būtent jie bando tai įgyvenditi“, - kalbėjo analitikas.
M.Laurinavičius mano, kad Kremliaus šeimininkas V.Putinas nenori įvesti oficialiosios Rusijos kariuomenę įvesti į Ukrainą, tačiau to siekia vadinamasis nacionalistinis sparnas.
„Be abejo, Putinas labai džiaugtųsi, jei Rusijai pavyktų pasiimti visą Ukrainą, ne tik rytinę dalį. Jis nenori tikros okupacijos, todėl jam būtų labai naudinga, kad neramumus keltų šitie privačių karinių bendrovių diversantai“, - sakė Rytų Europos studijų centro analitikas M.Laurinavičius.
