Emario karinių oro pajėgų bazė prieš kelerius metus pradėjo skelti žiežirbas tarp Lietuvos ir Estijos. Apsišaudymas žodžiais savo kulminaciją buvo pasiekęs 2012-2013 metais. Estams panorus, kad NATO oro policijos misija būtų vykdoma ir iš Emario bazės, Lietuva tam ėmė energingai prieštarauti.
NATO ir JAV oficialūs asmenys į dviejų šalių ginčą tuomet nesikišo ir reaguodavo diplomatiškai santūriai. Jie tvirtindavo, kad yra patenkinti iš Lietuvos vykdoma Oro policijos misija, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad būtina turėti ir atsarginių aerodromų, todėl galbūt ateityje bus svarstomi ir estų pasiūlymai. Tačiau visuomet pabrėždavo, kad nesikiša į dviejų šalių ginčą, nes svarbiausia yra ne tai, iš kur vykdoma misijai, o tai, kad ji būtų efektyvi.
Ginčai ir nesutarimai savaime baigėsi Rusijai pradėjus atvirą agresiją prieš Ukrainą ir aneksavus Krymo pusiasalį. Oro policijos misiją tuo metu vykdžiusios Jungtinės Amerikos Valstijos prie keturių savo jau turėtų naikintuvų F-15 „Eagle“ atsiuntė dar šešis. Netrukus papildomų naikintuvų šiai misijai pasiūlė ir kito šalys – Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Danija. Apie misijos stiprinimą prakalbo Portugalija, Vokietija.
Trečiadienį – oficialus misijos kontingentų pasikeitimas
Trečiadienį oficialiai pasikeitė NATO oro policijos misijos kontingentas. JAV karius, NATO oro policijos misiją vykdžiusius naikintuvais F-15 „Eagle“, Zokniuose pakeitė lenkai su keturiais Mig-29. Dieną anksčiau jiems į pagalbą atskrido keturi Jungtinės Karalystės naikintuvai „Eurofighter Typhoon“.
Tuo tarpu Estijos karinių oro pajėgų bazėje Emaryje oficialiai pasveikinti Danijos kariai, atvykę keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“. Į Estiją danų orlaiviai atskrido likus vos kelioms valandoms iki iškilmingos ceremonijos.
„Šiandien – ypatinga diena“,– oficialioje ceremonijoje sakė vos prieš mėnesį prisaikdintas Estijos ministras pirmininkas 34-erių Taavi Roivas.
NATO jungtinės oro pajėgų vadavietės oro pajėgų vadavietės vadas JAV karinių oro pajėgų generolas Frankas Gorencas taip pat pabrėžė, kad trečiadienis – istorinė diena. JAV karius pakeitusiems lenkams į pagalbą atvyko britai su „Eurofighter Typhoon“, o Aljansas įgijo dar vieną bazę, iš kurios gali vykdyti NATO oro policijos užduotis.
Tiek generolas, tiek ir Danijos ambasadorius Estijoje Sjorenas Kelstrupas (Soren Kelstrup) pabrėžė, kad papildomos pajėgos, skirtos NATO oro policijos misijai, kaip ir į Baltijos šalies bei Lenkiją atvykę JAV 173-osios oro desanto brigados parašiutininkai, rodo vieną – Aljanso solidarumą ir pasirengimą kolektyvinei gynybai.
Pasveikinęs Danijos karius, Estijos premjeras T.Reivas juos paragino radus laiko neužsisėdėti bazėje ir pakvietė apsilankyti apžiūrėti Talino. Atsidėkodami, danai mielai leido premjerui pasimatuoti naikintuvo piloto kėdę.
Tuo pat metu Zokniuose iškilmėse dalyvavęs Estijos karinių oro pajėgų ministras pulkininkas Jaakas Tarienas lrytas.lt žurnalistui Ričardui Vitkui sakė tikįs, jog netrukus grįš laikai, kai Baltijos šalys vėl galės sau leisti prabangą diskutuoti, kur turi būti, o kur neturi būti dislokuoti naikintuvai.
„Tačiau dabar yra toks laikmetis, kad kuo daugiau naikintuvų Baltijos šalyse turime, tuo yra geriau. Aš tikiuosi, kad latviai investuos į Lielvardės bazę ir mes greitai Pabaltijyje turėsime trečią bazę, kuria galės naudotis NATO pajėgos“,– sakė keturiasdešimtmetis Estijos karinių oro pajėgų vadas.
Danijos karo orlaiviai Estijoje nutūpė pirmą kartą
Danija NATO oro policijos misijoje jau yra dalyvavusi keturis kartus - 2004 m. (nuo liepos iki spalio), 2009 m. (nuo vasario iki gegužės), 2011 m. (nuo rugsėjo iki 2012 m. sausio 4 d.) ir 2013 m. (nuo sausio iki balandžio pabaigos).
Danai buvo antrieji (pirmieji - belgai), po trijų Baltijos šalių priėmimo į NATO, dalyvavę Oro policijos misijoje. Kiekvieną kartą jie būdavo dislokuojami Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Zokniuose greta Šiaulių.
Visus kartus į Zoknius, dalyvauti NATO oro policijos misijoje, danai atskrido naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“. Tai daugiafunkcinė vienu varikliu varoma kovos mašina sukurta JAV. Pirmą kartą į orą šis lėktuvas pakilo 1974 m. pradžioje.
Dėl savo universalumo ir gana nedidelės kainos naikintuvas F-16 yra tarp populiariausių karo orlaivių. Jų jau yra pagaminta per 4,5 tūkst. Lėktuvą įsigijusios ir juo savo karines oro pajėgas apginklavusios mažiausiai 25 šalys.
Likus maždaug mėnesiui iki oficialaus dislokavimo, du Danijos naikintuvai F-16 jau buvo nusileidę Estijos KOP bazėje Emaryje. Jų pilotai atliko navigacijos ir susipažinimo su padėtimi misiją. Tai buvo pirmieji kada nors Estijoje nutūpę Danijos karo orlaiviai.
Likus savaitei iki oficialaus danų naikintuvų atvykimo, Emarį dar kartą patikrino JAV pilotai su dviem naikintuvais F-15. Buvo patvirtinta, kad bazė atitinka visus standartus.
Apie Emario bazę
Emario karinių oro pajėgų bazė įsikūrusi maždaug 40 km į pietvakarius nuo Estijos sostinės Talino. Aerodromas čia buvo įkurtas dar 1945 m. Nuo 1984 m. jame buvo dislokuotas sovietų Tartu sunkiųjų bombonešių aviacijos divizijos 321-as jūrų aviacijos šturmo pulkas, ginkluotas 22 fronto bombonešiais Su-24.
Įdomu tai, kad 1987–1990 m. divizijai vadovavo Džocharas Dudajevas, vėliau tapęs pirmuoju laisvuose rinkimuose išrinktu Čečėnijos prezidentu. Pasipriešinimo rusų invazijai simboliu tapęs D.Dudajevas žuvo per Rusijos specialiųjų tarnybų surengtą pasikėsinimą 1996 m.
1993 m. pabaigoje rusų kariuomenei pasitraukus iš Estijos, Emario aerodromas buvo perduotas Estijai. Nuo 1997 m. tai yra pagrindinė Estijos karinių oro pajėgų bazė.
Estijai tapus NATO nare, bazė pradėta rekonstruoti. Emario rekonstrukcijai NATO dar 2006 m. skyrė 30 mln. eurų. Tai buvo trečdalis rekonstrukcijai reikalingos sumos. Likusius pinigus skyrė pati Estija.
Rekonstruojant bazę, buvo atnaujinti visi pastatai, patiestas naujas pakilimo takas. Jis užbaigtas 2010 m., jo ilgis – 2750 metrų, plotis – 45 metrai.
Bazės rekonstrukciją iki galo užbaigti planuojama 2015 m. Net ir dabar bazėje vis dar verda statybos. Visi pastatai Emaryje yra perstatyti. Iš sovietinių laikų likęs tik vienas nebenaudojamas pastatėlis.
2011 m. rudenį, net neužbaigus rekonstrukcijos, NATO pripažino, kad bazė tinkama naudoti Aljanso reikmėms. Nuo to laiko Emaryje surengtos kelios tarptautinės oro pajėgų pratybos.
Šiandien Estija Emario karinių oro pajėgų bazę pristato kaip pačią moderniausią aviacijos bazę Baltijos šalyse. Čia veikia visos navigacijos sistemos, įrengti angarai ir stovėjimo aikštelės orlaiviams. Bazėje teikiamos visos tokiais atvejais reikalingos paslaugos.
