Jo teigimu, nors pranešimų, kad prorusiški separatistai gali sulaukti Rusijos pajėgų pagalbos, nestinga, „akivaizdu, jog retorika pasikeitusi“.
„Buvo pasirodę perimtų separatistų pokalbių radijo ryšiu, kuriuose jie patys pripažįsta, kad V.Putino paramos reikia nelaukti. Tad dabar Rytų Ukrainoje vyksta persigrupavimas“, – teigė M.Laurinavičius.
Ukrainos pajėgos penktadienį surengė kol kas geriausiai suplanuotą ir agresyviausią antiteroristinę operaciją, siekdamos perimti Slovjansko – miesto, spėjusio tapti prorusiškų separatistų šalies rytuose sėjamo chaoso simboliu, kontrolę.
Kariškiai perėmė daugelį patikros punktų aplink Slovjanską, o netrukus pasirodė pranešimai, kad separatistai stengiasi pabėgti iš miesto, kuris buvo apsuptas ukrainiečių.
„Vis dėlto net jei Slovjanskas bus susigrąžintas, ten veikiantys rusai greičiausiai ištrūks iš apsupties ir netrukus pasirodys kitame mieste, pavyzdžiui, Horlovkoje ar Konstantynovkoje.
Juk jie neturi jokio konkretaus tikslo – laikyti užimtus pastatus. Jiems svarbiausia, kad ten būtų sėjamas chaosas.
Todėl manau, kad ukrainiečiams reikėjo platesnės operacijos. Juk viskas užsitęs“, – lrytas.lt tvirtino M.Laurinavičius.
Analitiko skaičiavimais, Rytų Ukrainoje veikia apie 4 tūkstančiai aktyvių separatistų, bet 300–400 iš jų yra iš Rusijos atsiųstas branduolys. Šiuos samdinius neutralizavus, padėtis galbūt galutinai normalizuotųsi.
„Be kelių šimtų pagrindinių samdinių, ten veikia kazokai, taip pat – tiesiog iš Rusijos atvykę savanoriai, vietos nusikaltėliai, kuriems čia siautėti anksčiau leisdavo Viktoras Janukovyčius, ir visai nedaug iš tiesų už kažkokią Donbaso nepriklausomybę kovojantys žmonės.
Tuos 300–400 profesionalų reikia arba sunaikinti, arba priversti bėgti atgal į Rusiją. Tada Ukraina susitvarkytų. Tiesa, pirmasis variantas kažin ar įmanomas“, – aiškino M.Laurinavičius.
Specialistas mano, kad naujų Rusijos teiginių, esą ukrainiečių vykdoma operacija yra paskutinė vinis į Ženevos susitarimo karstą, rimtai vertinti nereikėtų.
„Retorika vis tiek švelnesnė nei tą kartą, kai prasidėjus antiteroristinei operacijai Donecko srityje Rusija iškart sutelkė karius prie Ukrainos sienos.
Be to, Kremliui nereikėtų tikėtis, kad tarptautinė bendruomenė įsiklausys į kaltinimus Ukrainai. Maskvos propaganda Vakaruose niekas nebetiki. Kiekviena valstybė turi teisę tvarkytis savo teritorijoje, Ženevos sutartyje apie tai net nekalbama“, – kalbėjo M.Laurinavičius.
Neįmanomas esą ir referendumas dėl vadinamosios Donecko liaudies respublikos nepriklausomybės, kurį gegužės 11 dieną taip trokšta surengti separatistai.
„Techniškai tai neįtikima. Manyčiau, kad rusams kur kas svarbiau sužlugdyti gegužės 25-osios Ukrainos prezidento rinkimus. Aš ir toliau manau, kad jie greičiausiai neįvyks – bent jau Donecke, Luhanske, Charkove.
Ukrainiečių vietoje padaryčiau viską iki galo: jie turėtų atidėti rinkimus ir surengti visa aprėpiančią operaciją rytuose. Išsikuopus galima ir balsuoti.
Žinoma, pirmiausia reikėtų užsitikrinti Vakarų pritarimą tokiai strategijai – Kijevui svarbu gauti ekonominę paramą. Bet kol kas ir Ukraina, ir Vakarai žaidžia pagal rusiškas žaidimo taisykles“, – lrytas.lt samprotavo M.Laurinavičius.
