A.Vershbow, buvęs JAV ambasadorius prie NATO, taip pat dirbęs Pentagone, sakė, kad pastarojo meto Rusijos intervencinė politika kelia „pragaištingų iššūkių“ pasaulinio saugumo sanklodai, nusistovėjusiai po Antrojo pasaulinio karo.
„Rusai iš esmės nuvertė daug stulpų tarptautinėje saugumo sistemoje, kuri mums tapo pažįstama ir patogi“, – sakė jis.
Išsivysčius Ukrainos krizei ir pašlijus NATO santykiams su Maskva, JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis penktadienį ketina pasakyti kalbą dėl Vakarų šalių aljanso ateities, taip pat pateiks minčių, kaip šis blokas galėtų išlikti aktualus.
Numatoma, kad Ch.Hagelis pareikš, jog krizė Ukrainoje yra „sutelkiantis momentas“, kuris turėtų būti išnaudotas, stiprinant NATO gynybos pajėgumus, sakė vienas pareigūnas, informuotas apie tos kalbos rengimą.
Savo kalboje Pentagono vadovas taip pat tikriausiai susies karinį ir ekonominį saugumą – tiek Europoje, tiek platesniame kontekste, sakė pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo, nes tos kalbos tekstas tebėra rengiamas.
Ketvirtadienį kalbėdamasis su žurnalistais A.Vershbow sakė, kad dabar Rusija turėtų būti laikoma veikiau NATO priešininke.
„Aišku, kad rusai paskelbė NATO savo priešininke, todėl mes turime pradėti žvelgti į Rusiją nebe kaip į partnerę, o veikiau priešininkę nei partnerę“, – aiškino jis.
„Vidurio Europoje aiškiai turime dvi skirtingas vizijas, kaip turėtų atrodyti Europos saugumas, – pridūrė A.Vershbow. – Toliau gintume Rusijos kaimynių suverenumą ir pasirinkimo laisvę, o Rusija aiškiai mėgina atkurti hegemoniją ir apriboti jų suverenumą, dangstydamasi rusiškojo pasaulio gynimu.“
Balandį NATO įšaldė bet kokį „praktinį civilinį ir karinį bendradarbiavimą“ su Rusija, nors Maskva paliko veikti diplomatinę misiją prie Aljanso, įkurtą 1998 metais.
A.Vershbow sakė, kad prieš 65 metus įkurta NATO, anksčiau buvusi atsvara Sovietų Sąjungai, dabar svarsto naujas gynybos priemones, turinčias atgrasyti Maskvą nuo bet kokios agresijos prieš kaimynines NATO šalis, tokias kaip Baltijos šalys, kurios anksčiau buvo sovietinės respublikos.
„Norime būti tikri, kad galėtume labai greitai ateiti į pagalbą toms šalims, jeigu iškiltų bet kokia, netgi netiesioginė grėsmė“, – pabrėžė jis.
A.Vershbow nurodė, kad tarp NATO svarstomų potencialių žingsnių minimas daug gausesnių sąjungininkų kovinių pajėgų dislokavimas Rytų Europoje, kuris būtų nuolatinis arba rotacinis.
Jis pridūrė, kad kol kas tokios gynybinės priemonės būtų vykdomos nepažeidžiant NATO politinio įsipareigojimo, paskelbto 1997 metais, kai Aljansas užmezgė naujus ryšius su Maskva, siekdamas išsklaidyti Rusijos įniršį dėl bloko plėtros, įtraukiant į jį Lenkiją ir kitas šalis Rusijos periferijoje.
Tuo metu NATO pasižadėjo nedislokuoti branduolinių ginklų arba didelių kovinių pajėgų naujų narių teritorijose. Tuo tarpu Maskva pasižadėjo gerbti tų šalių teritorinį vientisumą.
Rusijos saugumo politikos ekspertas Simonas Saradzhyanas sakė abejojantis, ar A.Vershbow poziciją, kad Rusija dabar yra Vakarų šalių aljanso priešininkė, palaikys kitos įtakingiausios NATO valstybės. Jis sakė abejojantis, ar tai galėtų padaryti Vokietija ir Prancūzija, palaikančios glaudžius ekonominius ir verslo ryšius su Rusija.
Jeigu NATO oficialiai paskelbtų Rusiją priešininke, Maskva tikriausiai imtųsi atsakomųjų veiksmų, nutraukdama bet kokį bendradarbiavimą – pavyzdžiui, leidimą gabenti karinę įrangą ir atsargas į Afganistaną ir iš jo, aiškino S.Saradzhyanas, dirbantis Harvardo universiteto Belfero mokslo ir tarptautinių reikalų centre.
