Kitas taikinys – Rytų Ukraina, kur, kaip ir Kryme, gyvena daug rusų. Tiesa, Krymo okupaciją Rusija vykdė žaibiškai ir beveik neslapstydama savo žaliųjų žmogeliukų, o įvykiai rytinėje Ukrainos dalyje pastaruoju metu klostosi kiek kitaip. Šią savaitę keliuose Rytų Ukrainos miestuose pasikartojo jau matytas scenarijus: nors didžioji dalis vietos gyventojų yra abejingi, atsiskirti nuo Ukrainos norinčių prorusiškų separatistų minia sugebėdavo perimti vietos valdžios kontrolę. Vos kelių šimtų kaukėtų asmenų užteko įsiveržti ir užimti vietos valdžios pastatus Luhanske, Slovjanske, Donecke ir kituose miestuose. Kelių tūkstančių prorusiškai nusiteikusių žmonių minios palaikomi kaukėtieji be didesnio pasipriešinimo ėmė savavaliauti miestų administracijos pastatuose, o virš jų, nuplėšę Ukrainos vėliavas, kėlė Rusijos arba savas – „liaudies respublikų“ vėliavas, pagražintas Georgijaus juostomis, ukrainiečių niekingai vadinamomis „koloradkėmis“. Būtent dėl spalvų, primenančių liūdnai pagarsėjusius vabalus, separatistai ir vadinami „koloradais“.
Vasarį valdžią Kijeve perėmę opozicijos atstovai sulaukia ne mažiau kritikos nei „koloradai“: jau nesyk laikinoji Ukrainos valdžia plyšavo apie antiteroristines operacijas, siuntė perspėjimus ir ultimatumus separatistams. Prieš kelis pastarųjų postus Slovjanske netgi buvo imtasi karinių veiksmų, bet greitai viskas nurimo. Ryžto, aiškių įsakymų stokojanti Ukrainos kariuomenė širsta – jai įsakyta blokuoti separatistų užimtus miestus, ir tai ukrainiečių kariai dar sugeba padaryti. Bet pačiuose miestuose separatistams vietos valdžios ir saugumo pastatų kontrolę su ginklais atiduodantys ukrainiečių pareigūnai neslepia – moralė smukusi, jėgos imtis niekas nenori, o separatistai gerai žino, ką daro. Įtikinėjimais ir bauginimais priverstiems pasitraukti iš savo postų ukrainiečių pareigūnams Kijevas grūmoja bausmėmis, bet nieko realiai padaryti negali. Panaši ir Vakarų reakcija. Rusijos propagandos ruporu vadinamą kanalą „Russia Today“ išpeikęs JAV valstybės sekretorius J.Kerry patvirtino, kad Amerika imasi naujų, išplėstų ekonominių sankcijų prieš Rusiją. Į naują juodąjį sąrašą pateko ir Rusijos lyderio V.Putino artimiausios aplinkos žmogumi vadinamas „Rosneft“ vadovas I.Sečinas, dar šeši asmenys bei 15 Rusijos bendrovių. Tačiau apžvalgininkai pripažįsta, kad nors sankcijos ir gali gelti Rusijos pramonei, vis labiau dėl krizės Ukrainoje smunkančiai ekonomikai ir pirmiausia prestižui tai nėra pati veiksmingiausia priemonė. Be to, visos sankcijos Rusijai kol kas norimo rezultato neduoda – Maskva toliau eskaluoja krizę ir baugina atsakomaisiais veiksmais.
Apžvalgininkai vis dažniau pažymi, kad tai, apie ką ne vienus metus kalbėjo Baltijos šalys, regis, pildosi. Kreivais žvilgsniais Baltijos šalių atstovų dar neseniai palydėti perspėjimai, kad Rusijoje gaivinama sovietinės imperijos dvasia, dabar skamba kaip kraupi realybė. Kol kas jokiais veiksmais nerodanti, kad nori mažinti įtampą, Rusija vienas po kitų rengia karines pratybas Ukrainos bei Baltijos šalių pasienyje. O sovietinės imperijos laikų ilgesys tiesiog liejasi gatvėse – Rytų Ukrainoje rengiamos demonstracijos, kur šlovinamas ne tik V.Putinas. Gūdų sovietmetį primenančiuose mitinguose Donecke ilgesingai prisimintas sovietų diktatorius J.Stalinas. O pačioje Rusijoje Gegužės 1-osios proga plakatais su sovietų saugumo vadu L.Berija nešini žmonės išėjo pašlovinti atgimstančios Kremliaus galybės. Ir nors Rusija oficialiai šaiposi iš Vakarų kaimynių baimių, kad jos gali tapti kitais taikiniais, panašios pašaipos aidėjo ir dar visai neseniai prieš Krymo okupaciją.
