Miniai judant vingiuotomis gyvenamųjų rajonų gatvėmis, slidininkų kaukėmis veidus prisidengę jaunuoliai užlipo ant vieno biurų pastato ir nuplėšė Ukrainos vėliavą, šūksniais palaikomi pagyvenusių moterų ir vidutinio amžiaus vyrų, iš pažiūros smarkiai išvargintų alkoholio.
Ties farso riba balansuojančios, tačiau nuolat grasinančios peraugti į naują aršaus smurto pliūpsnį eitynes Donecke tapo naujausiu prorusiškos karštinės, krečiančios rytų Ukrainą pavyzdžiu.
Jos buvo surengtos po to, kai pietiniame Odesos uostamiestyje žuvo 42 žmonės - daugiausiai prorusiški kovotojai, įstrigę liepsnojančiame profsąjungų pastate.
Daugelis protestuotojų Donecke atrodė tiksliai nežinantys, kur traukia minia ir kaip prasidėjo šis protestas, tačiau žygiavo paskui demonstracijos branduolį: grupę skydus nešančių kaukėtų jaunuolių, tarp kurių keli buvo apsiginklavę automatais.
„Jis tuščias! - sušuko viena moteris, išėjusi iš nutriušusio vyriausybinio pastato, kuris atrodė jau senokai apleistas. - Jie tikriausiai žinojo, kad mes ateiname, ir išsinešdino.“
Protestuotojams stoviniuojant gatvėje ir sukant galvas, kas bus toliau, grupė kaukėtų demonstrantų sustojo ratu, tardamiesi dėl tolesnių veiksmų, po to patraukė tolyn, o visi kiti vėl nusekė iš paskos.
„Kur toliau?“ - vienas vyras paklausė savo draugo.
„Velniai žino“, - atšovė šis.
„Niekas nežino“, - pareiškė gatvės pakraštyje stovintis milicininkas.
Pensininkė Larisa Žilera buvo tvirtai įsitikinusi, kad jie eina prie karo akademijos. Ji taip pat troško išlieti daug susikaupusios nuoskaudos.
„Mus mėgino užkariausi Napoleonas, mėgino užkariauti Hitleris - jiems abiem nepavyko, ir dabar nepavyks Europai!“ - šūkavo 74 metų moteris.
„Jie nežino, ką gali Rusijos dvasia!“ - pridūrė ji, po to išsitraukė popieriaus lapą su užrašyta malda, kurią garsiai skaitė eidama.
Galiausiai minia atsidūrė prie pastato, kuris, kaip daugelis matė, yra miesto administracijos pastatas, tačiau ant jo kabanti lentelė su užrašu rodė, jog tai tėra Donecko finansų biuras.
„Jeigu neatidarysit durų, mes priversime atidaryti“, - grasino vienas kaukėtas jaunuolis, trankydamas duris, o kiti kantriai laukė, kol kas nors jas atidarys.
„Jie tik nori nuplėšti Ukrainos vėliavą nuo pastato stogo“, - sakė vienas iš protestuotojų.
Staiga minioje kilo sąmyšis: žmonės sujudo ir pradėjo šaukti. Po kelių minučių priešais pastatą buvo ištemptas sukruvintas jaunuolis, vilkintis raudonos ir pilkos spalvos džemperį su gobtuvu vilkintis jaunuolis.
„Jis - banderininkas“, - pareiškė vienas vyras, turėdamas omenyje Kijevo vyriausybę palaikantiems nacionalistams plačiai taikomą pravardę.
„Ne, jis provokatorius iš Luhansko“, - atrėžė viena moteris.
Galiausiai kaukėti vyrai - vieni iš demonstracijos lyderių - įgrūdo sučiuptą jaunuolį į automobilį ir išsivežė nežinoma kryptimi.
„Ką jūs darot? Mes netgi nežinom, kas jis toks!“ - protestavo dvi moterys.
„Mes ne fašistai - galbūt mes ne geresni negu kita pusė“, - viena iš jų šūktelėjo pavymui nuvažiuojančios mašinos.
