Kažin ar kada nors pavyks atsakyti į klausimą, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis penktadienį kilo gaisras Profsąjungų rūmuose.
„Molotovo kokteilius“ vieni į kitus svaidė tiek pastate susispietę ir galiausiai uždusę prorusiški aktyvistai, tiek apačioje susirinkę prorusiškus riaušininkus pamokyti bandę ukrainiečiai, rašo „Lietuvos rytas", remdamasis AP, BBC, „Jerusalem Post“.
Žinoma, Kremliui ištikimos Rusijos televizijos niekada neparodys vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip ukrainiečiai iš degančių Profsąjungų rūmų gelbėja bandančius pabėgti savo priešininkus.
Iš Maskvos siunčiama žinutė aiški: tiesiog už savo teises kovojusius aktyvistus sudegino „naciai“, „fašistai“ ir „banderininkai“.
Nesvarbu, kad šūsnis nuotraukų ir vaizdo įrašų liudija, jog ukrainiečių eitynes už vienybę prorusiški maištininkai pertraukė šūviais iš automatinių šautuvų.
Nuo šautinių žaizdų tą kruviną penktadienį žuvo keturi žmonės. Tad kas kaltas ir kaip numalšinti jau mirtinas aistras?
Ukrainos valdžia, regis, nepersistengia ir pirštais bado į „iešmininkus“ – dėl visko esą kalta tiktai provokatoriams padėjusi Odesos milicija.
Premjeras ras kaltuosius?
„Pražūtingi susirėmimai ir gaisras buvo dalis Rusijos sumanyto plano sugriauti Ukrainą, – sekmadienį į Odesą atvykęs pareiškė laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas. – Rusija siekė pakartoti Odesoje tai, kas vyksta šalies rytuose.“
Jis pridūrė įpareigojęs prokurorus „surasti visus kurstytojus, visus organizatorius ir visus tuos, kurie, vadovaujami Rusijos, pradėjo mirtiną puolimą prieš Ukrainą ir Odesą“.
Dar anksčiau Ukrainos žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimų, kad maždaug pusė žuvusiųjų Profsąjungų rūmuose turėjo Rusijos pasus ir į Odesą greičiausiai atvyko iš netoliese esančios Padniestrės separatistinės respublikos.
Tiesa, tokia informacija iki šiol nepatvirtinta.
Tai, kad lieti kraują pirmieji pradėjo prorusiški aktyvistai, dar nereiškia, jog atsakomybės už tragediją neturi prisiimti ir kitos stovyklos atstovai, kurių dalis – agresyvūs futbolo chuliganai.
O kad gaisro aplinkybės būtų tinkamai ištirtos, reikia laiko.
Vien todėl mažų mažiausiai keista, kad Odesos teisėsaugos institucijos sekmadienio vakarą nusprendė paleisti 67 asmenis, kurie buvo sulaikyti per mirtinas gegužės 2-osios riaušes.
Nėra aiškių nurodymų
Odesos srities prokuratūra tokį sprendimą priėmė „mitinguotojų reikalavimu“.
Prie milicijos būstinės sekmadienį iš tiesų susibūrė apie 3 tūkst. prorusiškų aktyvistų ir ėmė reikalauti paleisti anksčiau suimtus riaušininkus.
„Bijau, kad Odesa šį vakarą vėl degs“, – taip sekmadienį pasakė ne vienas ir ne du įvykius mieste iš arti stebėję žurnalistai.
Greičiausiai pasvarstę, kad nenuraminus minios gali vėl pradėti lietis kraujas, milicininkai paleido suimtuosius.
Apžvalgininkai beveik neabejoja, kad daugelis jų net nebuvo apklausti.
Odesos milicijos darbas gegužės 2 dieną iš tiesų kelia abejonių dėl to, kaip į tarnybą priimami žmonės, kas duoda įsakymus.
Buvo akivaizdu, kad vos tik prasidėjus riaušėms milicininkai nepajėgė atskirti įsisiautėjusių konfliktuojančių pusių, o vėliau jau buvo per vėlu.
Pasipylus akmenų krušai iš chuliganų pusės, Odesos pareigūnai saugojo prorusiškus aktyvistus, šaudančius į proukrainietiškų protestuotojų minią iš už milicininkų skydų.
Ar milicininkai taip elgėsi susimokę su prorusiškais maištininkais, neaišku.
Gali būti, kad įvairios tarnybos pastaruoju metu tiesiog nesusikalba. Ir ne tik Odesoje, bet ir visoje šalyje.
„Bet kokia operacija neįmanoma, kai nėra aiškių vadovybės nurodymų. O vadovybė, man atrodo, prisibijo duoti aiškius nurodymus“, – pareiškė Karinių ir politinių studijų centro direktorius Dmytro Tymčukas, kalbėdamas apie vėžlio greičiu vykdomą antiteroristinę operaciją Ukrainos rytuose.
Vakar Ukrainos pajėgos su nauja jėga puolė Slovjanske įsitvirtinusius separatistus – čia vis kaukė civilinės gynybos sirena, skambėjo bažnyčių varpai.
Bet pranešimai apie „antiteroristinę operaciją“ skamba jau kelias savaites, o Slovjanske vis dar šeimininkauja separatistai, kurių čia, kaip manoma, yra net 1,5 tūkst..
Antai vakar pranešta, kad separatistai prie Slovjansko iš stambaus kalibro kulkosvaidžio numušė Ukrainos pajėgų sraigtasparnį Mi-24.
Milicija pagaliau dirba?
Odesoje situacija, tikimasi, pagerės.
A.Jaceniukas jau sekmadienį pažadėjo atleisti tragedijai kelio neužkirtusią miesto milicijos vadovybę ir savo pažadą ištesėjo.
Tą patį sekmadienio vakarą prie Vidaus reikalų ministerijos pastato naujasis milicijos vadovas kreipėsi į susirinkusius žmones ir išklausė jų priekaištų dėl darbo gegužės 2-ąją.
Apžvalgininkai iš karto pastebėjo, kad Ivanas Katerynčukas Odesoje kalbėjo ne rusiškai, o ukrainietiškai.
„Šlovė Ukrainai!“ – taip į žmones kreipėsi I.Katerynčukas ir tuoj pat patikino: „Visi gali rengti taikias demonstracijas. Bet mes kovosime su tais, kurie skatina separatizmą ir Ukrainos skaldymą.“
Netrukus proukrainietiški aktyvistai prie Profsąjungų rūmų sudegino rusakalbių čia atsineštą Sovietų Sąjungos vėliavą ir iškėlė Ukrainos dvispalvę.
„Ką tik pamačiau, kaip milicininkas suima žmogų, bandžiusį pavogti dviratį. Jie pagaliau dirba!“ – „Twitter“ vakar paskelbė Ukrainoje dirbantis fotografas Petro Šomolovskis.
Bet Rusija eilinį kartą apkaltino Ukrainos valdžią ir pareigūnus „didžiulio masto“ žmogaus teisių pažeidimu.
Žydai rengiasi evakuacijai
Savo ruožtu Odesos žydams, kurių šiame mieste yra apie 30 tūkstančių, čia vis labiau kvepia chaosu. Skelbiama, kad bendruomenė jau pasiruošusi masinei evakuacijai, jei neramumai dar labiau išsiplėstų.
Odesos žydai nemano, kad praėjusios savaitės smurto protrūkis kaip nors susijęs su antisemitizmu, tačiau geriau būti atsargiems: gali tekti išvykti, juk istorijos faktai liudija, kad visuomet atsiranda dėl visko kaltinančių žydus.
„Penktadienį tarp sužeistųjų buvo ir žydų. Tad savaitgalį uždarėme sinagogą ir visus bendruomenės narius SMS žinute perspėjome, kad geriau likti namuose“, – pasakojo vienas vietos rabinas Rafaelis Kruskalis.
Anot jo, jei gatvėse vėl pasigirs šūviai, pirmiausia bus evakuojami vaikai: „Iš pradžių – iš Odesos centro. Jei prireiks – iš miesto ar net iš šalies. Kitas savaitgalis iškart po Pergalės dienos greičiausiai bus labai neramus.“
Jau penktadienį prie vienos žydų mokyklos Odesos centre evakuoti buvo paruošta dvidešimt autobusų. Iš viso bendruomenė bėgti iš miesto yra pasiruošusi 70 autobusų.
Pražūtingos gegužės 2-osios riaušės
Krymo referendumo skaičius išgalvojo?
Ne Ukrainos valdžia Kijeve, ne Krymo totoriai, o Žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės plėtros taryba prie Rusijos Federacijos prezidento paskelbė, kad šio pusiasalio gyventojai už prisijungimą prie Rusijos iš tiesų nebalsavo.
Kremlius ir Maskvos statytiniai Kryme anksčiau skelbė, kad Krymo prisijungimą prie Rusijos esą palaikė beveik 97 proc. regiono gyventojų. Be to, balsuoti neva atėjo daugiau nei 83 proc. tokią teisę turinčių piliečių.
Tačiau minėtoji taryba paskelbė, kad į kovo mėnesį vykusį referendumą atėjo tik kiek daugiau nei 30 proc. balso teisę turinčių žmonių. Tik pusė atėjusiųjų balsavo už prisijungimą prie Rusijos.
Maždaug tokią pat informaciją apie balsavimą anksčiau skelbė Medžlisas – Krymo totorių parlamentas.
Toks pranešimas buvo greitai pašalintas iš Žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės plėtros tarybos tinklalapio. Bet tarybos narė, žmogaus teisių gynėja Svetlana Ganuškina interviu Ukrainos žurnalistams atvirai pareiškė: „Rusija prisidirbo su Krymo kampanija.“
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tokie pranešimai, žinoma, nė motais. Jis apdovanojo daugiau nei 300 žurnalistų ordinais ir medaliais „už objektyvų įvykių Kryme nušvietimą“.
Kaip pranešė „Vedomosti“, maždaug 100 apdovanotųjų dirba Rusijos valstybinėje televizijos ir radijo kompanijoje, daugiau nei 60 – Pirmajame kanale, po kelias dešimtis – kanaluose NTV, „Russia Today“ ir „Life News“.
Tarp pagerbtųjų – ir televizijos kanalo „Rosija“ laidų vedėjas Ernestas Mackevičius, kuriam skirtas Draugystės ordinas. E.Mackevičius – lietuvių kilmės.
Vadinamieji liaudies savigynos aktyvistai Kryme ir Rytų Ukrainoje pripažįsta tik Kremliui ištikimos žiniasklaidos atstovus. Korespondentai iš Vakarų šalių čia jau buvo ir pagrobti, ir sumušti.
