„Mes nieko niekam neprivalome garantuoti, nes mes niekada neprisiėmėme jokių įsipareigojimų šia tema, bet mes remiamės tuo, kad mūsų užduotis – nuraminti situaciją Ukrainos teritorijoje, ne garantuoti kažkam kažką, o nuraminti. Tegul mums mūsų dialogo partneriai, taip pat ES ir JAV, ką nors garantuoja – kad nesikiš į Ukrainos vidaus reikalus, tegul jie garantuoja, mūsų partneriai Vakaruose, kad jie nebandys įtraukti Ukrainos į NATO, kad tie žmonės, kurie gyvena Rytuose, nepraras galimybės kalbėti rusiškai, kad neateis koks nors bepročių „Dešinysis sektorius“ ir nepradės jų pjauti. Tegul mūsų partneriai ką nors mums garantuoja šia tema“, – sakė D.Medvedevas.
Taip pat jis propaganda pavadino teiginius, kad Maskva nori prisijungti kokią nors Ukrainos dalį, ir sakė, jog netinka lyginti susiklosčiusią padėtį su Krymo prijungimu prie Rusijos.
Kariams – dar vienas įsakymas
Įkandin prezidento Vladimiro Putino įsakymą Rusijos kariams atsitraukti nuo Ukrainos sienų davė ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, praneša zn.ua.
Pasibaigus mokymams, kariniai daliniai nužygiuos iki stočių, o tada geležinkeliu pasieks nuolatines dislokacijos vietas, praneša Rusijos gynybos ministerija.
Pranešime pažymima, kad vadai dar tikslina atvykimo į stotis maršrutus ir tvarką, kariškiai išmontuoja palapinių miestelius, krauna įrangą, formuoja automobilių ir šarvuotos technikos kolonas.
Atsitraukė mažiausiai 10 km nuo sienos?
Rusija atitraukė visus savo karius mažiausiai 10 kilometrų nuo sienos su Ukraina, antradienį pareiškė Ukrainos pasienio apsaugos tarnybos aukšto rango pareigūnas.
„Kalbant apie (rusų) pajėgų buvimą 10 km iki mūsų sienos - tai ten jų jau nebėra“, - sakė Serhijus Astachovas, kurį citavo Ukrainos naujienų agentūros.
Pareigūnas pridūrė, kad anksčiau rusų kariškiai buvo įsikūrę vos už kelių šimtų metrų nuo Ukrainos sienos.
Tuo tarpu Ukrainos užsienio reikalų ministerijos informacinės politikos departamento direktorius Jevgenijus Perebyjnis spaudos konferencijoje teigė, kad jokių Rusijos karių dislokacijos vietos pokyčių bent iki šiol neįvyko.
JAV ir NATO nemato pokyčių
Tiesa, antradienį priešpiet tiek JAV, tiek NATO pareigūnai tvirtino nematantys Rusijos kariškių atsitraukimo ženklų.
Praėjus dienai po Rusijos prezidento V. Putino „įsakymo“ atitraukti karines pajėgas nuo rytinių Ukrainos sienų, JAV ir NATO pareigūnai tikino, kad rusų pajėgos niekur nejuda.
Kremliui gegužės 19 dieną dar kartą paskelbus apie karių atitraukimą į nuolatinės dislokacijos vietas, NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas netruko pranešti nepastebintis jokių realių Maskvos veiksmų. Tokią pačią informaciją vėliau pranešė ir JAV Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney bei Valstybės departamento atstovė Jen Psaki.
Rusijos kariuomenės generalinio štabo vadovas savo ruožtu pareiškė, jog padidėjęs NATO karinis aktyvumas Rytų Europoje neprisideda prie karinio konflikto Ukrainoje numalšinimo, o Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas prakalbo apie Maskvos ir Europos Sąjungos (ES) santykių „peržiūrėjimą“ krizės akivaizdoje.
Jungtinės Valstijos taip pat pranešė, kad ir toliau nemato jokių ženklų, kad Rusijos prezidentas V.Putinas atitrauktų rusų pajėgas nuo Ukrainos pasienio ir sugrąžintų jas į nuolatines bazes, antradienį pareiškė aukšto rango JAV kariuomenės pareigūnas, praėjus dienai po to, kai Kremlius pranešė apie V.Putino įsakymą dėl pajėgų atitraukimo.
„Šį rytą (nematėme) jokių įrodymų, kad Putinas atitraukia pajėgas“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Tęsia Slovjansko šturmą
Tuo tarpu Ukrainos saugumo pajėgos atnaujino Donecko regiono separatistų citadelės Slovjansko puolimą.
Rytų Ukrainos separatistų atstovo Slovjanske tvirtinimu, puolimas ankstų antradienio rytą pradėtas nuo Karačiuno kalno, aplink griaudi sprogimai.
Netoli esančioje Semionovkos gyvenvietėje abiejų ginkluotų pusių susidūrimai tęsiasi jau daugiau kaip pusantros valandos.
Ukrainos saugumo tarnybos atstovo Valentino Nalivaičenkos duomenimis, iki gegužės 19 dienos „antiteroristinėje operacijoje“ prieš separatistus jau žuvo 24 kariai ir saugumo struktūrų darbuotojai.
Karinių ir politinių tyrimų centro vadovas, grupės „Informacinis pasipriešinimas“ koordinatorius Dmitrijus Tymčiukas pranešė, kad naktį prie Karačiuno kalno teroristai iš minosvaidžių apšaudė Ukrainos pajėgas.
Šaudoma buvo iš gyvenamųjų kvartalų. Sužeisti keturi Ukrainos kariai, jie iš karto evakuoti sraigtasparniais.
Tūkstančių ukrainiečių atsiliepė į oligarcho R. Achmetovo raginimą
Surengdami trumpą perspėjamąjį streiką ir spausdami automobilių garso signalus, dešimtys tūkstančių žmonių Rytų Ukrainoje antradienį pareikalavo nutraukti smurtą regione. Taip jie reagavo į turtingiausio ukrainiečio Rinato Achmetovo raginimą taikiai priešintis prorusiškiems separatistams.
Milijoninio Donecko miesto metas Aleksandras Lukjančenka taip pat pareikalavo parodyti savo poziciją prorusiškų aktyvistų atžvilgiu. Jis kategoriškai atmetė separatistų reikalavimus atsistatydinti.
Stebėtojai tokią politiko ir piliečių reakciją pavadino svarbiu gestu konflikte. Paskelbę įspėjamąjį streiką, darbuotojai įmonėse trumpam sustabdė darbą.
R. Achmetovas jaudinančiame vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas naktį į antradienį, teigė: „Miestuose viešpatauja banditai ir plėšikai. Žmonėms nusibodo gyventi baimėje“.
Jis kalbėjo apie separatistų kovą prieš regiono gyventojus. „Donbase vykdomas genocidas“, - pabrėžė verslininkas.
Jis paragino protesto akcijas rengti kasdien 12 valandą, kol įsiviešpataus taika.
Maskvai ištikimi aktyvistai griežtai sureagavo į R. Achmetovo raginimą. „R. Achmetovas pasirinko. Deja, šis pasirinkimas yra prieš gyventojus Donbase“, - sakė separatistų vadeiva Denisas Pušilinas. Oligarchas, anot jo, apsisprendė „už terorą“ prieš tautą.
Namus paliko 10 tūkst. žmonių
Ukrainoje nuo krizės pradžios savo namus turėjo palikti mažiausiai 10 tūkst. žmonių, o labiausiai šiuo atžvilgiu nukentėjo Krymo totorių bendruomenė, antradienį paskelbė Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūra.
„Persikėlimas Ukrainoje prasidėjo prieš kovo referendumą Kryme ir nuo to laiko palaipsniui didėjo“, – nurodė UNHCR.
„Dauguma tų perkeltųjų yra etniniai totoriai, tačiau vietos valdžia pranešė ir apie neseniai suintensyvėjusią etninių ukrainiečių, rusų ir mišrių šeimų registraciją“, – priduriama pranešime.
Dauguma iš 10 tūkst. žmonių savo namus palikusių žmonių liko Ukrainoje.
„Prieglobsčio prašytojų iš Ukrainos skaičius kitose šalyse išliko mažas“, – sakė A.Edwardsas.
Prorusiškos pajėgos kovo mėnesį užėmė Krymo pusiasalį, surengė Ukrainos ir tarptautinės bendruomenės nepripažintą referendumą ir iš karto po jo Krymą aneksavo Rusija.
Pusiasalyje tvyro didelė įtampa tarp daugiausia Kijevą palaikančių Krymo totorių ir provincijos rusakalbių.
„Iš perkeltųjų žmonių pasakojimų žinome, kad jie išvyko arba iškilus tiesioginei grėsmei, arba baimindamiesi dėl savo saugumo ir bijodami persekiojimo“, – kalbėjo A. Edwardsas.
„Kai kurie sako sulaukę asmeninių grasinimų telefonu, socialiniuose tinkluose arba rasdavo jų valdose paliktas grasinančias žinutes“, – pridūrė jis.
Pasak UNHCR atstovo, dauguma iš 100 tūkstančių perkeltųjų šalies viduje keliasi į centrinę arba vakarinę Ukrainą.
Ukrainos rytinėje dalyje vyriausybės pajėgos vykdo operaciją prieš promaskvietiškus separatistus.
A.Edwardsas taip pat sakė neturintis duomenų, kiek žmonių išvyko iš šalies rytinės dalies.
„Padėtis rytinėje dalyje akivaizdžiai verčia žmones keltis“, – pareiškė jis.
„Daugeliui žmonių tai yra ypatingai sudėtinga situacija. Ji nėra stabili“, – sakė A.Edwardsas.
JT įspėja dėl pabėgėlių bangos iš Rytų Ukrainos
Jungtinės Tautos (JT) įspėja dėl pabėgėlių bangos iš Rytų Ukrainos, praneša agentūra „Reuters“.
JT atstovas žmogaus teisių klausimais Ivanas Simonovičius po apsilankymo Donecke pareiškė, kad mieste tvyro baimė. „Ir ji plačiai paplitusi“, - pridūrė jis. Ši baimė esą kyla ne tik dėl saugumo padėties regione. „Ji susijusi ir su įprastu nusikalstamumu. Vyrauja nebaudžiamumo nuotaika, jausmas, kad esi nesaugus“, - kalbėjo pareigūnas.
Nuo krizės Ukrainoje pradžios, JT duomenimis, pabėgėliais jau tapo 10 000 žmonių. Išvarymai prasidėjo dar prieš referendumą kovo viduryje Krymo pusiasalyje ir „nuo tada palaipsniui didėjo“, teigia JT pagalbos pabėgėliams organizacija UNHCR.
Daugelis žmonių ruošiasi palikti regioną - ne tik dėl saugumo priežasčių, bet ir dėl savo socialinių bei ekonominių perspektyvų. „Tai gali būti didelis egzodas, sukelsiantis didelių iššūkių“, - sakė I. Simonovičius. Svarbi to priežastis gali tapti ir gresiantys aprūpinimo sutrikimai. Pirmiausiai Donecko regione jau baigiasi tokių gyvybiškai svarbių prekių, kaip insulinas ir kiti medikamentai, atsargos. „Man susidaro įspūdis, kad socialinės tarnybos, visa sistema Donecke stovi ant žlugimo ribos“, - pabrėžė pareigūnas.
Jis teigė dar matąs šansų išspręsti krizę taikiu keliu. Tačiau jie turi būti greitai išnaudojami nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Priešingu atveju šaliai gresia galutinis skilimas ir galbūt net karas, kaip žlugus Jugoslavijai. „Ši palyginimas yra visiškai deramas, - sakė I. Simonovičius. - Mes turime būti išmokę pamoką. Kad Ukrainai nereikėtų mokėti tokios didelės kainos“.
Sekmadienį numatyti prezidento rinkimai, JT atstovo teigimu, galėtų tapti „naujo etapo pradžia“, siekiant išvesti šalį iš susiskaldymo tarp proeuropietiškų jėgų ir prorusiškų aktyvistų. Tačiau stebuklo esą nereiktų tikėtis. Būtinas ir tolesnis tarptautinis tarpininkavimas, įtraukiant Rusiją, bei nacionalinis dialogas su visomis vyriausybei priešiškomis jėgomis, kurios pasirengusios konsensusui.
I. Simonovičiaus teigimu, JT turi informacijos, kad šalies rytuose grobiami, kankinami ir bauginami rinkimų komisijų nariai. Tokie incidentai esą apsunkins prezidento rinkimus.
Vyriausybė Kijeve pirmadienį pripažino, kad dalyje rytinių regionų normalus balsavimas bus neįmanomas.
Parengė Jurgita Noreikienė
