„Mūsų karių nebuvo palei sieną, bet jie iš tiesų buvo pakankamai nedideliu atstumu nuo sienos, ir jūs turbūt girdėjote, kad prieš kurį laiką aš daviau nurodymą gynybos ministerijai patraukti juos į treniruočių vietas, poligonus, esančius taip pat gretimose apskrityse, Rostovo srityje, šalia“, - sakė V.Putinas žurnalistams.
„Bet dabar Gynybos ministerija gavo kitą įsakymą – būtent, išvesti karius ir iš šitų poligonų“, - pabrėžė Rusijos prezidentas. „Dar kartą noriu pabrėžti, taip buvo padaryta ne dėl to, kad mes nepatogiai jaučiamės ten laikydami savo karius, mes – suvereni valstybė ir laikome savo karius, kur norime, bet tam, kad sukurtume papildomas geranoriškas sąlygas Ukrainoje artėjančiuose rinkimuose, kad dėl to nebūtų jokių spekuliacijų, buvo priimtas šitas sprendimas“, - sakė V.Putinas.
„Jeigu kas nors nemato, kas ten vyksta, tegul pasižiūri geriau“, - pridūrė jis.
Grąžins iki birželio
Rusijos gynybos ministerijos pareigūnai informavo, jog šalia rytinių Ukrainos sienų esančių karių grįžimą į nuolatinės dislokacijos vietas tikimasi baigti iki birželio 1 dienos.
Atitraukti neva pratyboms nuo balandžio mėnesio sutelktus karius pirmadienį įsakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tačiau NATO ir JAV atstovai netruko pranešti nematantys jokio realaus dalinių judėjimo atgal į šalies gilumą.
„Visi kariniai daliniai, dalyvavę suplanuotose karinėse pratybose, į savo bazes ir nuolatines dislokacijos vietas grįš iki vasaros pratybų periodo pradžios birželio pirmąją“, - teigiama naujausiame Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
NATO pareigūnų duomenimis, Rusija savo vakariniuose pakraščiuose yra sutelkusi apie 40 tūkst. karių ir technikos vienetų, kuriuos Aljanso ginkluotųjų pajėgų vadas Europoje Philipas Breedlove'as balandžio pradžioje apibūdino kaip „pajėgius operaciją Ukrainoje įvykdyti per 3-5 dienas“.
Rusija išbandė tarpžemyninę raketą
Ukrainos krizės įkarštyje Rusija, demonstruodama savo galią, išbandė „Topol“ tipo tarpžemyninę raketą, galinčią nešti branduolinį užtaisą.
Raketa paleista iš Kapustin Jaro pratybų poligono Astrachanės srityje Pietų Rusijoje, sakė Gynybos ministerijos atstovas. Kaip ir planuota, ji pasiekė taikinį už tūkstančių kilometrų esančiame Sari Šagano poligone Kazachstane.
Rusija dažnai vykdo tokius bandymus.
JAV į Juodąją jūrą vėl siunčia karo laivą
Tęsiantis Ukrainos krizei, Jungtinės Valstijos į Juodąją jūrą vėl siunčia savo karo laivą. Kreiseris „Vella Gulf“ greičiausiai dar šią savaitę pasieks regioną, antradienį sakė Pentagono atstovas Johnas Kirbys. Tik prieš kelias dienas regioną paliko amerikiečių fregata „USS Taylor“, praneša agentūra AFP.
Nuo Ukrainos krizės pradžios JAV jau kelis kartus siuntė į Juodąją jūrą savo karo laivus, be kita ko, bendroms pratyboms su NATO šalimis regione. Be to, JAV sustiprino savo pajėgas Rytų Europoje.
Ukrainoje sulaikytas britų korespondentas
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų tarnyba oficialiai patvirtino, jog Ukrainoje sulaikytas rusiškam televizijos kanalui dirbęs korespondentas, informuoja BBC.
Tarnybos duomenimis Grahamas Phillipsas dirbo laisvai samdomu korespondentu Rusijos televizijos kanalui „Russia Today“, kurio transliacijos apie įvykius Rusijoje skirtos daugiausiai Vakarų šalių auditorijoms. Su Ukrainoje esančiu žurnalistu niekas negalėjo susisiekti nuo antradienio popietės.
Pirminiais duomenimis, Ukrainos nacionalinės gvardijos kariai G.Phillipsas sulaikė pietryčiuose esančiame Mariupolio mieste.
„Palaikome ryšį su Ukrainos pareigūnais ir ruošiamės suteikti reikalingą konsulinę pagalbą“, - rašoma britų diplomatų išleistame pranešime.
Saugumu rūpinsis dešimtys tūkst. policininkų ir savanorių
Sekmadienį Ukrainoje vykstant prezidento rinkimams, saugumu rūpinsis 55 000 policininkų ir 20 000 savanorių. Vidaus reikalų ministerijos atstovas Kijeve sakė, kad dėl „gresiančios Rusijos agresijos ir separatistų šalies Rytuose akcijų“ balsavimui iškilusi grėsmė. Prorusiškos grupuotės Luhanske ir Donecke esą sieks sutrukdyti rinkimus, praneša agentūra AFP.
Vakarų vyriausybės rinkimus vadina „lemiamais“, kad konfliktas Ukrainoje būtų taikiai išspręstas.
Trečiadienį numatytas dar vienas „apskritojo stalo“ susitikimas krizei sureguliuoti. Šį karą pokalbiai vyks Mykolajeve. Pereinamojo laikotarpio vyriausybė, tarpininkaujant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), su įvairių grupių ir regionų atstovais tarsis dėl išeities iš krizės. Separatistai į pokalbius nepakviesti. Pirmieji du „apskritojo stalo“ susitikimai baigėsi be apčiuopiamų rezultatų.
JAV viceprezidentas Joe Bidenas pagrasino Rusijai griežtesnėmis sankcijomis, jei ji žlugdys sekmadienį vyksiančius rinkimus Ukrainoje.
A.Jaceniukas atmeta dvišales derybas su Rusija
Ukrainos vyriausybės vadovas Arsenijus Jaceniukas atmeta dvišales derybas su Rusija krizei sureguliuoti ir įmanomus vadina tik keturšalius pokalbius, kuriuose dalyvautų ir JAV bei Europos Sąjungos (ES) atstovai. Apie tai praneša Rusijos agentūra „RIA Novosti“.
„Esant dabartinėms sąlygoms, apie dvišales derybas tarp Ukrainos ir Rusijos negali būti kalbos“, - trečiadienį Mykolajeve, kur vyksta trečiasis „apskritojo stalo“ susitikimas, sakė A. Jaceniukas. Pirmiausiai esą turi būti atnaujinti santykiai keturšaliu formatu.
Ukraina, Rusija, JAV ir ES balandžio 17 dieną Ženevoje susitarė dėl deeskalacijos priemonių Ukrainos konflikte. Ukraina ir Rusija kaltina viena kitą nesilaikant susitarimų.
