Kijevo provakarietiška vyriausybė taip pat informavo, kad jos pajėgos atrėmė separatistų bandymą įsiveržti į jos teritoriją iš Rusijos, ir paragino surengti neeilinę Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos sesiją Maskvos vaidmeniui smurto kurstyme aptarti.
Rinkimai turėtų stabilizuoti padėtį Ukrainoje po to, kai vasarį per masinius protestus buvo nuverstas Maskvos palaikomas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. Tačiau separatistai pažadėjo sužlugdyti rinkimus jų kontroliuojamuose rytiniuose šalies miestuose.
„Tikslas (separatistų) buvo atakuoti ir užimti Volnovachos miestą. Mūsų kariai gynė miestą ... Labai gaila, bet apšaudomi iš minosvaidžių, iš granatsvaidžių, iš sunkiųjų automatinių ginklų, mūsų vaikinai žuvo. 13 žmonių atidavė savo gyvybes už Ukrainą“, – sakė laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas.
Saugumo pajėgos minėjo 13 žuvusių karių ir 18 sužeistų per susirėmimą, kuris vyko anksti rytą 20 kilometrų į pietus nuo Donecko, kur maištininkai yra paskelbę „liaudies respubliką“.
Luhansko apsimetėlių valdžia pajuto grėsmę
Tuo metu ELTA informuoja, kad apsišaukėlės "Luhansko liaudies respublikos" (LLR) vadovybė nusprendė įvesti regione karinę padėtį. Kaip praneša RSN, tai ketvirtadienį pareiškė LLR vadovas, "liaudies gubernatorius" Valerijus Bolotovas.
„Šis sprendimas susijęs su tuo, kad Kijevo chunta pradėjo karo veiksmus. Pas mus jau žmonės žūsta", - sakė jis. V.Bolotovas pareiškime taip pat nurodė, kad skelbiama visuotinė mobilizacija. Be to, kaip rašo zn.ua, V.Bolotovas kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, prašydamas įvesti į „respublikos" teritoriją taikdarius.
„Šiandien 4 val. ryto ukrainos kariai įvykdė agresijos aktą, nukreiptą prieš taikius piliečius. Nelegetimi Kijevo valdžia vykdo baudžiamąją operaciją prieš Luhansko respubliką. Jos kariai tęsia respublikos regionų okupaciją, sukeldami grėsmę piliečiams", - savo kreipimosi į Rusiją priežastis aiškino apsišaukėlis.
Kaip praneša ITAR-TASS, nuo ketvirtadienio paryčių Luhansko srities Rubežnojės ir Lisičiansko miestų rajone vyskta Ukrainos nacionalinės gvardijos ir "savigynos būrių" susirėmimai. VRM atstovai Luhanske agentūrai "Interfax-Ukraina" pranešė, kad susprogdintas tiltas per Šiaurės Doneco upę.
Gynybos ministerijos duomenimis, naktį į ketvirtadienį grupė ginkluotų žmonių netoli Rubežnojės užpuolė karinės technikos koloną. Per incidentą vienas Ukrainos kariškis žuvo, dar du buvo sužeisti. Pasak ministerijos atstovų, taip separatistai mėgina destabilizuoti situaciją artėjant gegužės 25-ąją numatytiems prezidento rinkimams.
Reikia pažymėti, kad karinę (pagal kitą versiją, nepaprastąją) padėtį V. Bolotovas jau skelbė gegužės pradžioje.
Ginkluoti žmonės užėmė keturias vienos bendrovės šachtas
Ginkluoti vadinamosios savigynos aktyvistai gegužės 22 dieną užėmė visas bendrovės „Lisičanskuhol“ šachtas, pranešė Ukrainos energetikos ir akmens anglies pramonės ministerija.
„Dėl užpuolimo keturios šachtos laikinai sustabdė gamybinę veiklą“, – sakoma pranešime.
„Tokie veiksmai turi visus sunkaus baudžiamojo nusikaltimo požymius. Ministerija kreipėsi į Ukrainos saugumo tarnybą (UST), kad nedelsiant būtų imtasi reagavimo priemonių“, – nurodė ministerijos spaudos tarnyba.
Taip pat pažymima, kad „teroristai grasina darbininkams ginklu ir reikalauja sprogmenų“.
Separatistai Rusijos prašo pripažinti Donecko nepriklausomybę
Ukrainos Donecko regiono separatistai į Rusiją kreipėsi su prašymu pripažinti jų „liaudies respublikos“ nepriklausomybę.
Tokį prašymą Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas išsiuntė abiem Rusijos Federalinės Asamblėjos rūmams, Užsienio reikalų ministerijai ir prezidentui Vladimirui Putinui.
Po gegužės 11 dieną surengto neteisėto referendumo, Ukrainos Donecko regiono separatistai į Maskvą kreipėsi prašydamiesi į Rusijos Federacijos sudėtį, tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerija tuomet pranešė negavusi jokio oficialaus rašto šiuo klausimu.
Prašo skubaus Saugumo Tarybos posėdžio
Ukrainos vyriausybė paprašė skubaus Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdžio. Prieš sekmadienį vyksiančius prezidento rinkimus daugėja informacijos apie „Rusijos sabotažo aktus“, ketvirtadienį Kijeve pareiškė ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas.
„Mes posėdyje pateiskime įrodymų, kad Rusija, eskaluodama konfliktą, nori sužlugdyti prezidento rinkimus“, - kalbėjo politikas.
Rusija dar kartą paneigė kaltinimus, kad siekia sužlugdyti balsavimą.
Savaitės pradžioje Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad, norėdamas „nuraminti situaciją“, atitrauks dalinius nuo Ukrainos sienos. NATO ketvirtadienį pirmą kartą patvirtino matanti požymių, kad daliniai traukiasi.
Rusija nori „gerų ryšių ir pagarbos“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį užsienio investuotojams pareiškė, kad Rusija nori gerinti santykius su kitomis šalimis, tačiau turi jaustis lygiavertė partnerė, kurios interesai privalo būti gerbiami.
„Rusija yra pasiruošusi išplėsti kontaktus daugelyje sričių su visomis partnerėmis, tikros lygybės ir pagarbos vienas kito interesams pagrindu“, – sakoma V.Putino telegramoje Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo dalyviams.
Pats prezidentas šiame forume, kuris yra laikomas Rusijos atsvara Davosui, turėtų dalyvauti penktadienį. Šis renginys turėtų paskelbti žinią užsienio investuotojams ir vyriausybėms, kad Rusija yra atvira verslui. Šių metų konferencija vyksta neslūgstant įtampai tarp Rusijos ir Vakarų dėl įvykių Ukrainoje.
V.Putino pareiškime pasikartojo pagrindiniai Rusijos užsienio politikos leitmotyvai – reikalavimas, kad Jungtinės Valstijos ir kitos valstybės laikytų Rusiją lygiaverte partnere ir pareiškimas, kad ji neaukos savo interesų vardan geresnių santykių su užsieniu.
Vis tik V.Putinas leido suprasti, kad Rusija nenori būti izoliuota.
„Tik veikdama kartu, atsižvelgdama į bendrus interesus ir tvirtindama naudingus ryšius, kurie buvo sukurti per dešimtmečius, tarptautinė bendruomenė gali judėti į priekį ir sudaryti sąlygas tolesnei pasaulinei plėtrai“, – sakė jis.
