Prie užimto vietos valdžios administracijos pastato Donecke kaupiasi šiukšlių kalnai.
Telefonai nulupti nuo sienų, užmesti ant sulūžusių baldų ir kito seno šlamšto krūvos.
Visur tvyro prakaito ir nemalonus cigarečių tvaikas. Apsaugininkai – gunktelėję vyrai su iš kišenių kyšančiais ar laisvai dėkluose tabaluojančiais pistoletais – baisiai nuobodžiauja. Apie tai rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis AP informacija.
Karaliai – tik savo pastate
Tariamos Donecko liaudies respublikos (DLR) valdžia iš esmės apsiriboja 10 aukštų administracinės „pilies“ sienomis ir keliais patikros postais keliuose, vedančiuose į pramonės miestą, esantį 80 km nuo Rusijos sienos.
Donecko gatvėse separatistų lyderiai ir jų sekėjai vis dažniau sulaukia pašaipių žvilgsnių kaip sunkiai ginkluoti nieko neveikiantys nepritapėliai.
Kitapus maištininkų būstinės sunku rasti žmonių, pritariančių kvietimui atsiskirti nuo Ukrainos ir šią šalies dalį, tautiniu bei kalbiniu požiūriu nuo seno susijusią su Rusija, tvirtai pririšti prie Maskvos.
„Siutina visi šie rėkavimai apie tai, kad mes respublika. Kas čia per respublika? – klausia 75 metų pensininkas, buvęs šachtininkas Leonidas Kryvonas. Jis piktinasi, kad separatistai nori uždrausti dalyvauti Ukrainos prezidento rinkimuose. – Jauni žmonės turi žiūrėti į ateitį, o dabar norima viską sugriauti.“
Laikinoji Ukrainos vyriausybė tikisi, kad sekmadienio rinkimai suvienys šalį su nauju lyderiu. Bet separatistai rytuose žada blokuoti balsavimą.
Tiki, kad žmonės juos remia
Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas nemato jokios prezidento rinkimų Ukrainoje perspektyvos. Be to, pasak savavališkai apsiskelbusio DLR vadovo, Doneckas nebėra Ukrainos dalis.
„Kaip galima mūsų teritorijoje rengti kaimyninės šalies rinkimus?“ – šypsodamasis klausia 32 metų D.Pušilinas, kalbėdamasis su žurnalistais savo kabinete dešimtajame pastato aukšte.
Už poros žingsnių apsaugininkas miega kėdėje, viena ranka spausdamas pistoleto dėklą.
D.Pušilinas visai nesijaudina dėl kalbų, kad nuo separatistų nusisuko visi, netgi Rusija. Pastarosios prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė remiantis rinkimus Ukrainoje, o Donbaso oligarchas Rinatas Achmetovas pakvietė 300 tūkst. savo koncernų darbuotojų nepalaikyti maištininkų.
Separatistų vadeiva kuo rimčiausiai dėsto, kad jo judėjimas remiamas šimtus kilometrų apimančioje teritorijoje – nuo Azovo jūros iki Rytų Ukrainos.
„Tai žmonės iš įvairių miestų, su įvairiomis politinėmis pažiūromis, iš įvairių politinių organizacijų“, – tvirtina D.Pušilinas.
Ištisas savaites praleidus gyvenant ir dirbant tame pačiame pastate, jo oda atrodo išblyškusi. Jis išsekęs. Bet, nepaisant to, jis išlieka talentingas oratorius – žodžiai jam liejasi laisvai.
„Kijevo chunta sugriovė Ukrainą kaip valstybę“, – sako savamokslis politikas ir dar kartą priduria, kad jo valdžią palaiko „visi žmonės, gyvenantys regione“.
Gyventojai – už vienybę
Tačiau apklausos rodo ką kita. Balandį nepriklausomo Vašingtone įsikūrusio tyrimų centro „Pew“ surengta apklausa parodė, kad 77 proc. Ukrainos gyventojų nori, jog jų šalis išlaikytų esamas ribas.
Rytų Ukrainoje tokių buvo tik vos mažiau – 70 proc. Rusakalbių gyventojų, norinčių, kad šalis liktų vientisa, buvo 58 proc.
„Ukraina yra viena valstybė ir turi likti viena valstybe“, – teigia pensininkė Liudmila, anksčiau buvusi aukštosios mokyklos dėstytoja, nepanorusi skelbti pavardės – moteris bijo kritikuoti separatistus.
Ji, kaip ir dauguma Rytų Ukrainoje, nori vienybės, bet bjaurisi laikinąja vyriausybe Kijeve.
„Tai mūsų stichinė nelaimė“, – sako užkalbinta moteris.
Nepasitikėti politikais būdinga daugeliui ukrainiečių, nusivylusių daugelį metų šalį draskančia korupcija. Bet rytuose įtarumo dar daugiau. Čia žmonės centrinę valdžią Kijeve vertina kaip ukrainietiškai kalbančių Vakarų Ukrainos gyventojų valdžią.
Gyvenimas mieste nesustojęs
Po Krymo aneksijos Donecko srities maištininkai patikėjo, kad šis regionas netrukus irgi bus aneksuotas Rusijos.
Doneckas, turintis beveik milijoną gyventojų, turi suformuotą didžiausią apsišaukėlių separatistų vyriausybę, vėliavą ir net spaudos departamentą, kuris išduoda leidimus žurnalistams.
Kuriama net Užsienio reikalų ministerija. Trūksta tik valstybės.
Už būstinės durų, mieste, separatistų sutiksi nedažnai. Pasirodę viešai jie paprastai važinėjasi šarvuočiais miesto gatvėmis, rodo ginklus ir aiškina, kad garantuoja viešąją tvarką, nors iš tiesų labiau baugina.
Prakalbus apie separatistus, žmonės pradeda nervingai dairytis. Dėl kritikos jie bijo nukentėti.
Bet gyvenimas Donecke tęsiasi. Mokyklos, parduotuvės ir įstaigos veikia. Miesto gatvėse – intensyvus eismas. Šiemet anksti užklupo vasaros karščiai, tad parkai pilni jaunų porelių.
Policija ir išrinktieji miesto atstovai – surištomis rankomis, bet pagrindinius poreikius – vandens, elektros tiekimą – užtikrinančios tarnybos, ugniagesiai dirba kaip anksčiau.
Tvyro chaosas ir gėda
D.Pušilinas pripažįsta, kad jo judėjimas kilo „chaotiškai“. Bet nori, kad jis atrodytų rimtas.
Praėjusį pirmadienį separatistai sušaukė pirmą savo Aukščiausiosios Rados susirinkimą. Apie 20 proc. susirinkusiųjų buvo ginkluoti – pradedant medžiokliniais peiliais, baigiant šautuvais. Keletas buvo su neperšaunamosiomis liemenėmis. Bet tik nedaugelis esančių patalpoje, įskaitant ir susirinkimo organizatorius, atrodė žinantys, ką daro.
Išrinkus Aukščiausiosios Rados pirmininko pavaduotoją – balsavimas už vienintelį kandidatą buvo anonimiškas – pareigūnas paskelbė, kad reikia žmonių, kurie galėtų dirbti įvairiuose departamentuose. Į priekį išėjo jaunuolis, paėmė mikrofoną ir pasakė, kad nori darbo.
„Aš norėčiau daryti ką nors su žemės ūkiu, – pareiškė jaunas vyras. – Ar balsuosite už mane? Prašau mane palaikyti.“
Pakilo keletas rankų, matyt, balsuojančių už jį, bet kažkas kitas pagriebė mikrofoną ir paprašė vyro sėstis. Kalbėti atsistojo kiti žmonės.
Vienas įpykęs vyras norėjo diskutuoti apie konstituciją.
Tada naujasis tarybos vicepirmininkas pasakė, kad reikia rasti ekspertų Užsienio reikalų ministerijai.
Kai padėtis virto chaosu, D.Pušilinas, stebėjęs susirinkimą nuo scenos, paėmė mikrofoną.
„Jūs elgiatės kaip vaikų darželyje, ne kaip Aukščiausiojoje Radoje! – subarė jis susirinkusiuosius ir jie akimirksniu nutilo. – Man gėda.“
Po keleto minučių sesija buvo nutraukta. Taip ir neaišku, ar išsipildė jaunojo vyro viltis gauti darbą. (AP, LR)
Rekordinis nuostolis: žuvo net 17 Ukrainos karių
Artėjant Ukrainos prezidento rinkimams, šalies rytuose – naujas smurto protrūkis. Donecko srityje prie Volnovachos miesto per susirėmimus su separatistais ketvirtadienį žuvo net 16 Ukrainos karių, o dar 32 buvo sužeisti (21 val. duomenimis).
Separatistai prie Volnovachos iš pasalų granatsvaidžiais ir minosvaidžiais apšaudė Ukrainos pajėgų patikros postą. Vienas sprogmuo pataikė į šarvuotį ir jis sprogo.
Luhansko srityje prie Rubižnės miesto taip pat vyko mūšis tarp Nacionalinės gvardijos ir separatistų. Susprogdintas pėsčiųjų tiltas, žuvo vienas Ukrainos kariškis, du sužeisti.
Buvo ir daugiau bandymų pulti Rytų Ukrainos miestus. Sustabdyta apie 60 ginkluotų asmenų grupė, elektriniu traukiniu vykusi užimti Luhansko srities Svatovės miesto.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos sekretorius Andrijus Parubijus spėja, kad separatistai ketvirtadienį planavo plataus masto operaciją, tačiau Ukrainos pajėgoms pavyko ją sustabdyti.
Luhansko separatistų lyderis Valerijus Bolotovas paskelbė „respublikoje“ įvedantis nepaprastąją padėtį ir paprašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino įvesti taikdarius.
Savo ruožtu V.Putinas dar pirmadienį davė nurodymą atitraukti Rusijos karius nuo Ukrainos sienos, o vakar NATO atstovai pagaliau pastebėjo atsitraukimo ženklus.
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas paskelbė, kad netoli sienos su Ukraina pastebimas nedidelis Rusijos karių judėjimas. Tai leidžia daryti prielaidą, kad vyksta pasirengimas atsitraukti.
