Ukrainoje separatistai prabilo apie „lietuvių samdinių pėdsaką“

Tas šeštadienio incidentas buvo daugiausiai aukų pareikalavusi maištininkų ataka prieš vyriausybines pajėgas šalies rytuose. 

Vakarų remiamas Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pažadėjo maištininkams adekvatų atsaką ir užsiminė, kad netrukus bus suintensyvintas puolimas prieš juos. Prezidentas šį sekmadienį paskelbė nacionalinio gedulo diena.

Tiesa, separatistai visai neliūdi ir gedulo negerbia - pranešama, kad kazokais save vadinantys separatistai į nelaisvę paėmė 79-osios ukrainiečių brigados žvalgybinę grupę. Išrengti kariai buvo pastatyti prieš kamerą, priversti prisistatyti ir iš jų išsityčiota. Vaizdo įraše matyti, kad mažiausiai vienas karys buvo sužeistas.

Vėl vaidenasi lenkų ir lietuvių samdiniai?

Tuo tarpu rusiškas tinklapis sevodnia.ru paskelbė sensacingą žinią - esą sudužusiame ukrainiečių lėktuve IL-76 aptikta daugybė dokumentų su lenkiškais rašmenimis. Pasak sevodnia.ru šaltinių apsiskelbusios "Luhansko liaudies respublikos" administracijoje, dokumentai neva liudija lenkų samdinių dalyvavimą "operacijose prieš taikius Luhankso žmones". Anot šaltinio IL-76 skraidino visai ne ukrainiečių, o 40 lenkų ir lietuvių samdinių.

Tiesa, jokių nepriklausomų šaltinių patvirtinimo dėl tokių separatistų teiginių nesulaukta. Juo labiau, kad istorijas apie konflikto zonoje veikiančius samdinius iš Vakarų šalių, pirmiausiai iš Lenkijos, Lietuvos, taip pat JAV separatistai skleidė jau ne sykį. Ruskalabiuose šaltiniuose iki šiol nemarūs mitai apie snaiperes iš Baltijos šalių, kurios neva šaudė į rusų karius Čečėnijoje, Gruzijoje ir kitose konfliktų zonose.

Puolė Rusijos ambasadą

Netrukus po P.Porošenkos kalbos kelių šimtų įtūžusių žmonių minia išdaužė Rusijos ambasados langus, apvertė prabangius jos darbuotojų automobilius ir pasinaudodami kartimi nusikabino nuo stiebo Rusijos trispalvę. 

Vėliau į ambasados pastato sieną pataikė Molotovo koktelis, bet ugnis buvo greitai užgesinta, iš įvykio vietos pranešė AFP reporteris. 

Rusija pasmerkė Kijevo policijos neveiklumą ir pavadino tai „rimtu Ukrainos tarptautinių įsipareigojimų pažeidimu“. 

Vašingtonas irgi pareiškė Kijevui retą priekaištą paragindamas „valdžią vykdyti savo įsipareigojimus pagal Vienos konvenciją ir užtikrinti adekvatų saugumą“. 

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as per bendrą pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu išreiškė „itin didelį susirūpinimą“ dėl intensyvėjančio smurto Ukrainoje ir sakė, kad svarbu skubiai pasiekti ugnies nutraukimą. 

Šeštadienį Ukrainos federalinės pajėgos patyrė ir daugiau nuostolių: šalies pietryčiuose esančiame Mariupolyje iš pasalų buvo nužudyti trys ir sužeisti dar keturi pasieniečiai. Dieną prieš tai šį uostamiestį su didelėmis fanfaromis užėmė federalinės pajėgos. 

Maištai Rytų Ukrainoje jau pareikalavo mažiausiai 320 civilių gyventojų, karių ir sukilėlių gyvybių.

Ukrainos saugumo tarnybos laiko du Rusijos gynybos ministerijos televizijos žurnalistus, kurie buvo sulaikyti prie vyriausybinių pajėgų patikrinimo posto, išvykstantys iš konflikto draskomos Rytų Ukrainos. Tai sekmadienį tikino ši Kremliaus televizija. 

„Zvezda“ žurnalistus Nikitą Konašenkovą ir Jevgenijų Davydovą šeštadienį sulaikė Ukrainos nacionalinė gvardija, jiems vykstant į oro uostą po kovų Rytų Ukrainoje tarp vyriausybinių pajėgų ir prorusiškų sukilėlių nušvietimo. 

„Kanalo vadovybė kreipiasi į Ukrainos prezidentą Petro Porošenką ragindama juos paleisti“, – sakoma kariškių transliuotojo pareiškime. 

Du kitus to paties kanalo žurnalistus ukrainiečiai paleido pirmadienį. Tie žurnalistai kelias dienas buvo laikomi dėl įtarimų, kad rinko žvalgybinę informaciją apie vyriausybinės armijos operacijas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų Ukrainos karių ir pasieniečių šeimoms ir artimiesiems. 

Ukrainos Prezidentas paskelbė birželio 15 d. gedulo diena. 

„Griežtai smerkiame teroristų ataką prieš Ukrainos lėktuvą Luhanske, nusinešusią 49 žmonių gyvybes. Tai, kad valstybinės sienos tarp Rusijos ir Ukrainos atkarpas kontroliuoja ginkluotų teroristų grupuotės, o per sieną nevaržomai patenka ne tik teroristų grupės, bet ir Rusijoje pagaminta ginkluotė ir net tankai, yra nepateisinama ir nedera su žadėta deeskalavimo politika. Per nekontroliuojamą pasienį į Ukrainos teritoriją patekusios teroristų grupuotės, ginkluotos naujausia priešlėktuvine, prieštankine ginkluote, nevaržomai smurtauja, puldinėja Ukrainos karines pajėgas ir taikius gyventojus, dažnai prisidengdamos „gyvuoju skydu“ - šaudo iš gyvenamųjų rajonų, daugiabučių pastatų, vaikų žaidimų aikštelių“, - sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime dėl įvykių Ukrainoje. 

URM apgailestauja, kad tokie teroristų veiksmai sukelia ne tik teisėtą Ukrainos žmonių pasipiktinimą, bet ir nepriimtinas protestų formas, tokias kaip išpuolis prieš Rusijos Federacijos ambasadą Kijeve.

„Smerkiame neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieš diplomatinės atstovybės neliečiamumą, ir raginame Ukrainos vyriausybę imtis visų priemonių užtikrinant diplomatinių atstovybių saugumą“, - pažymima pareiškime. 

Užsienio reikalų ministerija ragina Rusiją užtikrinti tinkamą sienos su Ukraina kontrolę, kad į Rytų Ukrainos teritoriją nepatektų Rusijoje pagaminta ginkluotė ir ginkluoti Rusijos piliečiai, tokiu būdu prisidedanti prie nesiliaujančių teroro aktų šioje Ukrainos teritorijos dalyje sustabdymo. 

„Raginame Rusijos vyriausybę pasmerkti nesiliaujančius žmogaus teisių pažeidimus ir teroristų veiksmus Kryme ir Rytų Ukrainoje ir nedelsiant pradėti įgyvendinti tarptautinius susitarimus, taip pat kontaktinės Rusijos, Ukrainos ir ESBO grupės pasiūlymus, siekiant taikos regione ir užtikrinant Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, - raginama URM pareiškime.