Naujausi statistikos duomenys, kuriuos pateikė Stokholmo tarptautinis taikos studijų institutas (SIPRI), atskleidžia, kad kol per pastaruosius penkerius metus vienos valstybės mėgino atsikratyti branduolinių galvučių, kitos šalys šių ginklų kiekį padidino.
Bendras branduolinių ginklų kiekis pasaulyje sumažėjo kiek mažiau nei trečdaliu: 2010 m. jų suskaičiuota 22,6 tūkst., o 2014 m. sausio mėnesį skaičius buvo nukritęs iki 16,3 tūkst.
Prie šio tipo ginklų mažėjimo daugiausiai prisidėjo Rusija ir JAV, kurios 2010m. pasirašė Naująją strateginės ginkluotės mažinimo sutartį. Nuo tada iki šių metų pradžios JAV atsisakė 2300 branduolinių galvučių, o Rusija jų sunaikino apie 4 tūkstančius.
Tiesa, šių šalių turimas branduolinių ginklų kiekis kartu vis dar didelis. Rusija jų turi apie 8 tūkstančius, o JAV – 7300. Jų arsenalas kartu sudaro 93 proc. viso pasaulio branduolinių ginklų kiekio.
JAV ir Rusijai mažinant ginkluotę, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė to daryti neskuba. Nuo 2010 m. jų turimas branduolinių galvučių kiekis nepakitęs: prancūzai išlaikė 300, o britai – 225 galvučių, iš kurių dešimtys bet kuriuo metu gali būti panaudotos, o kitos laikomos sandėliuose. Pagrindinės Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos branduolinių ginklų paleidimo priemonės - sunkiai aptinkami povandeniniai laivai bei sparnuotosios raketos.
Stabilus branduolinių galvučių skaičius statistiniais duomenimis yra ir Izraelyje. Jų skaičiuojama apie 80. Tiesa, patikimų duomenų apie Izraelio branduolinį arsenalą nėra, mat ši šalis nei neigia, nei pripažįsta turinti tokių ginklų.
Mažiau džiugina duomenys iš tokių branduolinių valstybių kaip Kinija, Indija ir Pakistanas. Nors tikslūs skaičiai nėra žinomi, Stokholmo instituto duomenimis, Kinijoje branduolinių raketų padaugėjo viena dešimtimi, tuo tarpu Indijoje ir Pakistane bent keliomis, nes jos jau kurį laiką vysto savo branduolines programas.
Statistikoje minima ir šiaurės Korėja, tačiau apie šalies branduolinį pasiruošimą galima spręsti tik iš plutonio produkcijos kiekių. Į juos atsižvelgdami švedų mokslininkai mano, kad šalis gali turėti 6-8 branduolines galvutes, kurias gali nešti mažo ir vidutinio nuotolio balistinės raketos.
Pasak SIPRI mokslininkų Shannono Kile ir Phillipo Pattono Schello, kaip ir kasmet, šalys ėmėsi šiokių tokių veiksmų, kad tarptautinei bendruomenei pademonstruotų savo norą visiškai panaikinti branduolinį arsenalą. Visgi šalyse vis dar vyksta ginkluotės modernizacijos procesai ir vystomos branduolinės programos.
Pavyzdžiui JAV modernizuoja tiek branduolines galvutes, tiek jų pristatymo priemones - sparnuotąsias ir balistines raketas "Trident". Pastarųjų modernizavimo programą planuoja ir Jungtinė Karalystė, tiesa, šioje šalyje nerimsta debatai dėl kainos. Manoma, kad raketų "Trident" modernizavimo arba pakeitimo programa gali kainuoti nuo 15 iki 34 mlrd. svarų (nuo 64,7 iki 146,7 mlrd. litų).
Tačiau nepaisant tokios kainos šalys suinteresuotos išlaikyti dalį savo branduolinių ginklų, kurie veikia kaip patikimiausia atgrasymo priemonė. Tai rodo, kad branduoliniai ginklai dar ilgai nebus sunaikinti.
