Bijodami separatistų iš Donecko jau pabėgo tūkstančiai gyventojų, tačiau M.Oleinik, guvi ir atkakli septyniasdešimtmetė, taip elgtis neplanuoja. Nekreipdama dėmesio į riziką, ji bando padėti žmonėms, kurie įsivelia į problemas su separatistais.
„Rytų Ukraina virsta juodąja skyle, kurioje žmonės pradingsta be pėdsako, kurioje kasdien vyksta nebaudžiamos vagystės ir žmogžudystės“, – sako M.Oleinik, vadovaujanti Ukrainos kultūros organizacijos vietiniam padaliniui.
Neramumai Rytų Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse prasidėjo pavasarį, kai iš pareigų buvo priverstas pasitraukti prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Turi bėgti arba slapstytis
Viskas prasidėjo ne itin gausiais rusakalbių, nepalankiai žiūrinčių į naują valdžią, protestais, o po to sniego gniūžtės principu išvirto į ginkluotus kelių dešimčių miestų ir miestelių užgrobimus.
Visi, kurie gyvena šioje teritorijoje ir yra lojalūs Ukrainos valdžiai ar nepalaiko separatistų, turi rimtą pagrindą jaudintis. Žmogaus teisių stebėtojai, politikai, žurnalistai, dvasininkijos atstovai čia nuolat susiduria su separatistų bauginimais ir stebėtinai reguliariai dingsta.
Apsišaukėlė vadinamosios Donecko liaudies respublikos valdžia net nesivargina neigti tokių kalbų apie sulaikymus. Esą tai neišvengiama kovų tarp maištininkų ir vyriausybės pajėgų, kurios nuo balandžio pasiglemžė jau daugiau kaip 400 žmonių gyvybę, pasekmė.
„Dabar Donecko liaudies respublikoje galioja karo įstatymai. Ir mes nesame dėl to kalti“, – aiškina vienas grupuotės lyderių Andrejus Purginas.
Jis atsisakė atskleisti, kiek maištininkai turi paėmę belaisvių. M.Oleinik teigimu, vien Donecko srityje separatistai laiko apie 200 Ukrainos aktyvistų.
Visi aukštesnes pareigas einantys didžiųjų Ukrainos politinių partijų atstovai išvyko iš šalies rytinės dalies ar ėmė slapstytis.
„Gyvenimas Donecke tiesiog nepakeliamas. Kiekvieną dieną vyksta atakos ir kyla grėsmė žmonių gyvybei“, – sako Doneckui atstovaujantis parlamentaras Jehoras Firsovas iš partijos „Udar“.
Kai aukštas Donecko liaudies respublikos pareigūnas už jo galvą pažadėjo 500 tūkst. dolerių (apie 1 mln. 250 tūkst. litų) premiją, į J.Firsovą šauta – ko gero, bandant pagrobti. Politikas pabėgo į Kijevą.
Išvagia pagrobtųjų butus
41 metų mechanikas Oleksandras Lydinas, lankydavęsis mitinguose už Ukrainos vienybę, prorusiškų kovotojų dėmesio greičiausiai sulaukė po apsilankymo Nacionalinės gvardijos biure. Birželio 2-ąją jis buvo pagrobtas Donecko gatvėje ir išvežtas į gretimą Makijivkos miestą.
„Mane laikė drėgname, žiurkių knibždančiame rūsyje, – pasakoja jis. – Per 19 nelaisvės dienų mane maitino tik tris kartus.“
Pasak O.Lydino, kol jis buvo nelaisvėje, vagys ištuštino jo butą, pavogė visus baldus: „Tai įprasta praktika. Ukrainos aktyvistai pagrobiami, o jų turtą išvagia vadinamoji milicija.“
Slovjansko mieste, kuris buvo separatistų karinis centras, kol praėjusį savaitgalį juos iš ten išstūmė Ukrainos pajėgos, kelios dešimtys aktyvistų ir žurnalistų buvo laikomi Saugumo tarnybos pasato rūsyje.
Tamsių, ankštų ir purvinų patalpų vaizdai, kuriuos atgavus Slovjanską nufotografavo pastate apsilankę žurnalistai, liudija, kokių kančių teko patirti belaisviams. Jie čia buvo laikomi tris mėnesius.
Taikosi ir į dvasininkus
Kiek žmonių buvo pagrobta kaimyninėje Luhansko srityje, nėra tikslių duomenų. Vienas M.Oleinik kolega, vietinis istorikas Volodymyras Semistjaga, buvo pagrobtas gatvėje birželio 23 d. Jo buvimo vieta nežinoma.
„Tai aš įtikinau V.Semistjagą nevažiuoti iš Luhansko ir dabar privalau prisiimti atsakomybę už jį“, – sako M.Oleinik.
Iki šiol M.Oleinik, „naudojantis kontaktais JT ir vietos valdžioje“, yra pavykę susiderėti dėl maždaug 30 žmonių paleidimo.
Taikomasi ir į dvasininkus iš bažnyčių, nepavaldžių Maskvos vadovaujamai Stačiatikių bažnyčiai.
Antradienį vakare prie savo namų Donecke po mišių buvo pagrobtas Ukrainos stačiatikių bažnyčios vyresnysis dvasininkas. Nuo praėjusios savaitės Donecke yra dingęs Ukrainos graikų katalikų bažnyčios kunigas. M.Oleinik bando jį rasti.
Gausu ir pranešimų, kad „liaudies milicija“ pelnosi iš pagrobimų reikalaudama išpirkos. Žmogaus teisių stebėtoja Tania Lokšina pranešė apie moterį iš Luhansko srities kaimo, kurios sūnus buvo pagrobtas.
„Ji sakė, kad separatistai reikalauja 5 tūkst. dolerių (apie 12,5 tūkst. litų) už jo paleidimą, bet šeima neturi pinigų, – rašė stebėtoja, nenurodydama moters ir jos sūnaus tapatybės. – Jis neseniai jai paskambino pagrobėjų telefonu, verkė ir sakė, kad bus nužudytas, jeigu nedelsiant nebus sumokėta išpirka.“
Apie šio jauno žmogaus likimą iki šiol nieko nežinoma.
Krizė Ukrainoje smukdo Rusijos prestižą
Bendrovės „Pew Research Center“ apklausos, kuri buvo atlikta 44 šalyse, rezultatai rodo, kad krizė Ukrainoje neigiamai veikia Rusijos tarptautinį prestižą.
74 proc. apklaustų Europos šalių gyventojų, 72 proc. amerikiečių ir 68 proc. respondentų Artimuosiuose Rytuose sakė Rusiją vertinantys neigiamai.
Neigiama nuostata buvo menkiau išreikšta Lotynų Amerikoje (45 proc.), Azijoje (41 proc.) ir Afrikoje (31 proc.), tačiau kiekviename regione neigiamas požiūris sustiprėjo, palyginti su buvusiu prieš metus.
Tiriant nacionaliniu lygiu, stipriausios antirusiškos nuotaikos užfiksuotos Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Čia daugiau nei 60 proc. respondentų sakė esantys susidarę neigiamą Rusijos įvaizdį.
Turbūt nieko stebėtina, jog Ukrainoje šeši dešimtadaliai apklaustųjų irgi prastai vertino Rusiją. Stipresnės neigiamos nuotaikos užfiksuotos krizės krečiamos šalies vakarinėje dalyje, o Rusijos aneksuotame Kryme Maskvos politiką neigiamai vertino tik 4 proc. žmonių.
Be to, didesnė dalis respondentų sakė abejojantys, ar V.Putinas teisingai elgiasi spręsdamas pasaulio reikalus. 80 proc. amerikiečių sakė mažai pasitikintys arba visai nepasitikintys Rusijos lyderiu.
