Nesiliaujant bombardavimui iš Izraelio, kai kas penkias minutes įvyksta po antskrydį, buvęs judrus Gazos Ruožo gyvenimo centras virto vaiduoklių miestu: ištuštėjo jo gatvės ir parduotuvės; šimtai tūkstančių žmonių stengiasi nesitraukti iš savo namų, kur jaučiasi geriausiai apsaugoti nuo bombų.
Tuo tarpu Izraelyje, į kurį Gazos Ruožo kovotojai leidžia šimtus raketų, civiliai taip pat priversti glaustis slėptuvėse arba nesitraukti nuo namų. Tačiau ten kol kas nežuvo nė vienas žmogus, ir jau penktą dieną tęsiamas Gazos Ruožo bombardavimas iki šeštadienio pareikalavo bent 120 žmonių gyvybių.
Gazos gyventojai nuogąstauja dėl savo saugumo ir liūdi dėl sutrikdyto įprasto Ramadano gyvenimo – dvasinio susikaupimo, tačiau taip pat džiaugsmingų švenčių laikotarpio.
„Padėtis labai bloga ir visiškai neįprasta, – skundėsi namų šeimininkė Umm al Abed. – Žmonės per Ramadaną lankydavo vieni kitus ir eidavo nusipirkti prekių, kurie parduodami tik per Ramadaną. Tačiau dabar dėl karo atmosferos žmonės bijo išeiti į lauką, ir niekas negauna atlyginimų.“
Moteris bergždžiai ieškojo atidarytų parduotuvių Omaro Mukhtaro gatvėje – viename pagrindinių miesto prospektų, tikėdamasi įsigyti ypatingų maisto produktų šventiniam laikotarpiui.
„Ekonomikos būklė labai bloga – kaip matote, visos parduotuvės uždarytos, visi žmonės – savo namuose“, – sakė ji.
Kai kurie tyliai kritikavo šį anklavą valdantį palestiniečių islamistų judėjimą „Hamas“. Vairuotojas, vardu Abu Ali, dirbantis savo šeimos versle ir nesutikęs atskleisti savo pavardės, nes baiminosi „Hamas“ atsako, tvirtino, kad bent jau jo kaimynystėje tas judėjimas yra daugelio keiksnojamas.
„Visi čia nekenčia „Hamas“, – sakė jis. Tačiau žmonės bijo tai sakyti viešai. Mes maistą gauname iš Izraelio, bet jiems atsilyginame raketomis — raketomis, kurios netgi neišmuša didesnės duobės žemėje.“
