D.Cameronas ragino Europos Sąjungą (ES) uždrausti karinės paskirties prekių pardavimą Rusijai, kuri kaltinama aprūpinanti ir apmokanti prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje. Pirmadienį jis teigė, kad Didžioji Britanija jau yra sustabdžiusi tokį ginkluotės eksportą.
Didžiosios Britanijos vyriausybė dar kovą žadėjo sustabdyti karinės paskirties prekių pardavimą Rusijai.
Tačiau naujoje ataskaitoje nurodoma, kad tebegalioja 251 licencija parduoti Rusijai kontroliuojamas prekes, kurių vertė – bent 132 mln. svarų (575,7 mln. litų).
Pagal tas licencijas leidžiama eksportuoti snaiperių šautuvus, pėstininkų ginklų šaudmenis, neperšaunamąsias liemenes, karinę ryšių įrangą, naktinio matymo prietaisus ir „šifravimą naudojančią įrangą“, sakoma dokumente.
Tik 31 licencija buvo sustabdyta arba atšaukta, o dar pagal tris kitas Rusijos nebeleidžiama nurodyti kaip importuojančios šalies, pridūrė ataskaitos autoriai.
Prancūzą suerzino britų kritika
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas antradienį pademonstravo susierzinimą, kurį išprovokavo Londono išsakyta kritika Paryžiui dėl karo laivų pardavimo Rusijai. Jis pareiškė, kad Didžiosios Britanijos sostinėje pilna rusų oligarchų.
Pagal 2011 metais pasirašytą 1,2 mlrd. dolerių vertės kontraktą Prancūzija turi parduoti Rusijai du „Mistral“ klasės jūrų desanto laivus. Pirmąjį laivą Rusija turėtų gauti šių metų spalį, antrąjį – 2015 metais.
Prancūzija sulaukė didžiulio spaudimo sustabdyti šio prieštaringai vertinamo kontrakto vykdymą, kuris dar padidėjo sustiprėjus Vakarų nuogąstavimams dėl Maskvos vaidmens Ukrainos krizėje ir ypač po to, kai ketvirtadienį Ukrainos rytuose sudužo Malaizijos keleivinis lėktuvas, kurį, kaip įtariama, numušė prorusiški separatistai.
Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas D.Cameronas pirmadienį sakė, kad jo šalyje „būtų neįsivaizduojamas tokio užsakymo, kokį turi Prancūzija, vykdymas“.
Prancūzijos televizijos paprašytas pakomentuoti kontroversiją dėl kontrakto su Rusija, L.Fabiusas atsakė su nemenka sarkazmo doze.
„Ypač britai buvo labai malonūs, kai pareiškė: „Niekada nebūtume to darę“, – sakė Prancūzijos diplomatijos vadovas.
„Brangūs draugai britai, pakalbėkime ir apie finansus. Aš buvau įtikintas, kad Londone yra nemažai rusų oligarchų“, – sakė jis.
Interviu metu paklaustas, ar ragina britus prieš ką nors komentuojant patiems susitvarkyti savo darže, L.Fabiusas atsakė: „Būtent.“
Ministras pakartojo pirmadienį prezidento Francois Hollande'o pasakytus žodžius, kad pirmąjį laivą Rusija turėtų gauti, kaip planuota, šių metų spalį.
Tačiau prezidentas pabrėžė, kad antrojo „Mistral“ laivo pardavimas priklausys nuo „Rusijos požiūrio“.
Didžioji Britanija - ne vienintelė šalis, reiškianti susirūpinimą dėl šio kontrakto.
Antradienį JAV valstybės departamento atstovė Marie Harf žurnalistams sakė, kad karo laivų pardavimas Rusijai būtų „visiškai nederamas“.
„Mes manome, kad niekas neturėtų tiekti ginklų Rusijai“, - pabrėžė pareigūnė. JAV vyriausybė praėjusiomis dienomis atitinkamą savo poziciją išsakė Prancūzijos užsienio reikalų ministrui Lorenui Fabiusui.
Baltieji rūmai taip pat pažymėjo, kad ginkluotės sandorio laikas „mažai tinkamas“.
Naudojosi NATO patirtimi Portalas lrytas.lt jau rašė, kad galingosios Vakarų valstybės prisidėjo prie to, kad grėsmę pasaulio taikai kelianti Rusijos kariuomenė taptų modernesnė. Ir tai – ne tik prancūzų karo laivai „Mistral“. Pagal galiojančius susitarimus, Rusija turėjo teisę gauti daug svarbios informacijos apie NATO specialiųjų operacijų pajėgas: atrankas, paruošimą, ginkluotę, taktikas ir kitus dalykus. Ta galimybe rusai pasinaudojo – jų analitikai metai iš metų aktyviai domėjosi Vakarų patirtimi ruošiant specialiąsias pajėgas, o ta informacija labai padėjo lipdyti Krymo okupantus. Be to, amerikiečių žiniasklaida paviešino, kad 2011 metais Vokietija pasirašė 140 milijonų dolerių vertės sutartį, pagal kurią Rusijos Mulino gyvenvietėje sukūrė šiuolaikišką karių rengimo centrą. Per metus ten buvo parengiama apie 30 tūkst. rusų karių, kurių dauguma priklausė specialiųjų pajėgų padaliniams. Amerikiečių žvalgyba mano, kad vokiečių instruktoriai tokias treniruotes rengė daug metų, o per jas buvo parengta apie šimtą tūkstančių rusų kareivių. Dalis jų dalyvavo Krymo okupacijoje ir šiuo metu atlieka diversijas Rytų Ukrainos miestuose. Kitaip tariant, NATO prisidėjo prie to, kad Rusijai pavyktų pakeisti požiūrį į karybą, „pavyktų persilaužti“. Šis persilaužimas kainavo labai daug – saugumo situacija pasaulyje pasikeitė, o Rusijos kaimynystėje esančioms šalims iškilo kaip niekada didelis pavojus.
