Į ginklų sutartį spjovę rusai suerzino JAV

Šaltasis karas, ginklavimosi varžybos tarp Vašingtono ir Maskvos – šios primirštos sąvokos vėl traukiamos iš stalčių, mat JAV ir Rusija viena kitą kaltina tarptautinių sutarčių laužymu. Pakvipo žvanginimu ginklais.

Manoma, kad sparnuotąsias raketas „Iskander-K“ išbandę rusai pažeidė sutartį, kurios iš pradžių patys norėjo.<br>AP nuotr.
Manoma, kad sparnuotąsias raketas „Iskander-K“ išbandę rusai pažeidė sutartį, kurios iš pradžių patys norėjo.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jul 30, 2014, 8:09 AM, atnaujinta Feb 11, 2018, 3:51 PM

JAV teigimu, Rusija pažeidė 1987 metų ginkluotės sutartį išbandžiusi nuo žemės paleidžiamą sparnuotąją raketą. Apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“, remdamasis „The New York Times“, BBC.

Teigiama, kad taip Rusija pažeidė Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį, draudžiančią jai turėti, gaminti arba išbandyti ore sparnuotąsias raketas, galinčias nuskrieti nuo 500 iki 5500 kilometrų.

Tai ne pirmas kartas, kai JAV perspėja Rusiją galimai pažeidus vieną svarbiausių tarpvalstybinių susitarimų, kuris paskatino branduolinį nusiginklavimą ir sumažino įtampą Europoje paskutiniais Sovietų Sąjungos gyvavimo laikais.

Tačiau toks viešas Amerikos kaltinimas, kurį JAV administracija patvirtino prezidento Baracko Obamos laišku Rusijai, yra vienas pirmųjų signalų, kad Europoje vyravusi taika ir galių pusiausvyra gali būti pažeista. Pasekmes pajus ir Rusija, ir Vakarų šalys, tarp jų ir Lietuva.

Rusai bijojo užpuolimo

„Tai yra labai rimtas reikalas, dėl kurio jau kurį laiką mėginame išsiaiškinti su Rusija ir mes pasiruošę nedelsdami svarstyti šį klausimą su Maskva aukšto lygio dvišalėse derybose.

Jei Maskva atsisakys tai daryti, imsimės kitų veiksmų ir pirmiausia juos aptarsime su savo sąjungininkais Europoje“, – pažeidimo svarbą pabrėžė vienas aukštas, bet neįvardytas JAV pareigūnas.

Tokiais pareiškimais amerikiečiai paprastai nesisvaido. Ir nenuostabu, mat Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis (Intermediate Range Nuclear Forces Treaty, INF), kurią tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas pasirašė su Sovietų Sąjungos lyderiu Michailu Gorbačiovu, laikoma kertiniu susitarimu tarp Vašingtono ir Maskvos.

„Ši sutartis garantavo euroatlantinės erdvės saugumą, didino tarpusavio pasitikėjimą ir skaidrumą bendradarbiaujant su rusais“, – tikino JAV pareigūnas.

Beje, įdomu tai, kad šios sutarties anuomet ypač siekė sovietai, kurie 1987 metais jautė pralaimintys ginklavimosi varžybas.

Europoje dislokuotos JAV vidutinio nuotolio balistinės ir sparnuotosios raketos Maskvoje sukėlė tikrą paniką ir paranojos bangą – sovietai manė, kad amerikiečiai gali surengti žaibišką pirmąjį branduolinį smūgį ir per kelias minutes nušluoti visą SSRS vadovybę. Tokios raketos buvo vertinamos kaip pavojingesnės nei tarpžemyninės.

Didelio nuotolio tarpžemyninės raketos paleidimas suteiktų bent jau 30 minučių perspėjimą, kol branduolinė galvutė pasiektų taikinį.

Taikiniai – Europoje

Sutartis įpareigojo Maskvą ir Vašingtoną atsisakyti naujų tokio tipo raketų, kurios nurodytos sutartyje, o esamas sunaikinti. Bet praėjus 20 metų po sutarties įsigaliojimo Kremliuje įsitvirtino Vladimiro Putino režimas.

Rusijos lyderis nesyk viešai reiškė nuoskaudas, kad JAV esą nesilaiko kitų susitarimų ir Europoje pažeidžia galios pusiausvyrą. Pagrindiniu Maskvos taikiniu tapo JAV kuriamas raketinės gynybos skydas, kurio elementai bus įkurdinti Europoje.

Todėl buvo pažadėtas ir sukurtas atsakas. Įdomu tai, kad dar pernai rusai gyrėsi išbandę raketas, galinčias įveikti bet kokį JAV raketinės gynybos skydą, nors tuo pat metu purkštavo dėl šio skydo neva keliamos grėsmės.

Oficialiai išbandyta raketa priskirta didelio raketų nuotolio kategorijai, kurių neriboja jokios sutartys. Tačiau, ekspertų teigimu, riba tarp didelio ir vidutinio nuotolio raketų yra itin trapi, ir rusai iš tikrųjų išbandė būtent vidutinio nuotolio raketą.

Dabar kalbama, kad JAV nerimauja dėl dviejų tipų raketų – R500 ir naujosios kartos raketos „Rubež“. Pirmoji sukurta mažojo nuotolio balistinės raketos „Iskander-K“ pagrindu ir galbūt netgi dabar yra dislokuota Kaliningrado srityje.

Abi raketos yra itin mobilios, su branduoliniais užtaisais ir yra nutaikytos į JAV raketinės gynybos skydo bazes Europoje – Lenkijoje ir Rumunijoje. Tai, kad tokių raketų bandymai esą pažeidžia minėtą sutartį, amerikiečiai rusus perspėjo ir pernai, ir šių metų sausį. Be to, apie Rusijos grėsmę Amerika perspėjo NATO sąjungininkes Europoje.

Sutartis jau paseno?

Tačiau Rusijos pareigūnams Amerikos nerimavimai, regis, įspūdžio nepadarė. Priešingai, Maskva dar sykį ignoravo JAV kritiką ir ėmėsi senos taktikos į priekaištus atsakyti savais nepasitenkinimo pliūpsniais.

Rusijos atstovų teigimu, JAV pirmosios pažeidė sutartis kurdamos raketinės gynybos skydą (kuris jokioje sutartyje nenumatytas) ir priimdamos buvusias sovietų įtakos sferos nares į NATO.

Taip pat, Kremliaus teigimu, naujosiose NATO šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, dislokuojami reikšmingi kariniai pajėgumai, kurie Rusijai neva kelia grėsmę.

„Tokie JAV kaltinimai yra politiniai, tai milžiniškos antirusiškos kampanijos dalis“, – tvirtino Rusijos gynybos ministro patarėjas Igoris Koročenka.

O štai Kremliaus administracijos vadovas Sergejus Ivanovas pareiškė, kad, Rusijos manymu, Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgumų sutartis paseno ir nėra prasmės jos laikytis.

„Kodėl visiems, išskyrus mus ir JAV, leidžiama turėti tokius ginklus? – apie Kinijos ir europiečių kuriamas raketas sakė S.Ivanovas. – Savo sąlygas įvykdėme, bet tai amžinai tęstis negali.“

Tad neatmetama, kad Rusijai sulaužius sutartį kils naujos ginklavimosi varžybos, o į rusų raketas JAV atsakys savomis, galbūt ir netoli Lietuvos sienų. („The New York Times“, BBC, LR)

ES sutarė dėl naujų sankcijų

Europos Sąjungos (ES) diplomatai pasiekė išankstinį susitarimą dėl grupės žmonių iš Rusijos prezidento V.Putino aplinkos ir kelių Rusijos įmonių, kuriems bus įvestos sankcijos, ES nusprendus imtis griežtesnių baudžiamųjų priemonių prieš Maskvą dėl jos veiksmų Ukrainoje.

Per daugiau nei tris valandas trukusias derybas diplomatai taip pat sutarė dėl naujų priemonių, skirtų prekybai ir investicijoms apriboti Kryme, kurį anksčiau šiais metais okupavo ir aneksavo Rusija.

Vakar taip pat susitarta dėl didesnio masto ekonominių sankcijų Rusijai. Jos apims kapitalo rinkas, gynybos sektorių ir jautrias technologijas, apribos Rusijos valstybinių bankų priėjimą prie kapitalo rinkų.

Šaltiniai, pageidavę likti neįvardyti, sakė, kad negali pateikti daugiau detalių apie naują sąrašą, kuris turėtų būti paskelbtas trečiadienį vėlai vakare.

ES dėl krizės Ukrainoje jau anksčiau yra įvedusi sankcijas 87 fiziniams ir 20 juridinių asmenų. Du diplomatai sakė, kad naujajame sąraše yra mažiau nei 12 pavardžių. Kitas diplomatas nurodė, kad jame yra 8 asmenys ir trys įmonės.

Po ne vieną mėnesį trukusio delsimo Bendrijos pasiryžimą nubausti Rusiją sustiprino anksčiau šį mėnesį įvykusi Malaizijos keleivinio lėktuvo katastrofa Rytų Ukrainoje, nusinešusi 298 žmonių gyvybę. Vakarų lyderiai sako, kad beveik neabejotina, kad orlaivį per klaidą numušė prorusiški separatistai iš Rusijos gauta raketa.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.