„Rekomenduojame, kad NATO viršūnių susitikime būtų sukurti planai, kurie užtikrintų išankstinį įrangos dislokavimą Baltijos šalyse, tęstinį (jei ne techniškai „nuolatinį“) NATO karių buvimą pratybų pagrindu Baltijos šalyse, divizijų ir korpusų lygio štabų struktūrų įkūrimą Rytų Europos ir Baltijos šalims, NATO nuolatinių rezervinių pajėgų atkūrimo pagal Sąjungininkų vadovybės Europoje mobiliųjų sausumos pajėgų programą apsvarstymą visų valstybių narių lygiu“, - rašoma ataskaitoje.
Anot dokumento, komitetui liudiję ekspertai pabrėžė, kad „NATO silpnai pasirengusi Rusijos atakai prieš Baltijos šalis, ir tokia menka pasirengimo būklė gali savaime padidinti Rusijos užpuolimo tikimybę“.
Britų ataskaitoje taip pat teigiama, kad Latvijai ir Estijai kyla neramumų grėsmė dėl didelės rusų tautinės mažumos, o Lietuva yra svarbi Rusijai karine prasme, nes per ją galima sujungti pagrindinę Rusijos dalį su Karaliaučiaus kraštu.
Vokietija ir kai kurios kitos Europos šalys iki šiol priešinosi siūlymams Rytų Europoje įkurti nuolatines NATO sąjungininkų bazes, argumentuodamos, kad tai pažeistų 1997 metų susitarimą tarp Rusijos ir Aljanso ir esą be reikalo provokuotų Maskvą.
Atsižvelgiant į tai, galimą sąjungininkų karių dislokavimą stengiamasi apibūdinti kitais terminais, pavyzdžiui, kaip „pastovus“ ar „tęstinis“, o ne „nuolatinis“ (angl. „persistent“ arba „continuous“, bet ne „permanent“).
Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje yra dislokuota po vieną JAV karių kuopą. Pagal patvirtintus planus, jie turėtų likti bent iki metų pabaigos.
NATO reikiamai nepasirengusi grėsmei, kad Rusija gali užpulti vieną iš Aljanso šalių, nors ši rizika ir nedidelė, sakoma ketvirtadienį paskelbtame Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių Rūmų Gynybos komiteto pranešime, informuoja „RIA Novosti“.
„Rizika, kad Rusija užpuls valstybę-NATO narę, kol kas nedidelė, bet į ją reikia atsižvelgti. Mes nesame įsitikinę, kad NATO pasirengusi tokiai grėsmei“, - pažymima dokumente. Jo autorių nuomone, Rusijos taktika greitai kinta ir apima kibernetines atakas, informacinį karą, separatistų rėmimą ir Rusijos jėgos struktūrų atstovų dalyvavimą įvykiuose Ukrainos rytuose, kur jie veikia be skiriamųjų ženklų, kad liktų neatpažinti.
Pranešime pabrėžiama, kad NATO valdymo struktūrose esama rimtų spragų, Aljansas nepakankamai pasiruošęs numatyti galimas grėsmes. Dar viena problema - Aljanso šalių lyderių vieningos politinės valios stygius. Pasak dokumento autorių, Aljansui reikalinga readikali reforma, kuri leistų nuolat dislokuoti NATO kariuomenę Baltijos šalyse, tobulinti įspėjimo apie potencialią grėsmę procesus, stiprinti greitojo reagavimo pajėgas.
Vokietijos žiniasklaida trečiadienį pranešė, jog VFR vyriausybė stoja prieš nuolatinį NATO pajėgų dislokavimą Rytų Europoje ir tiki, kad su Rusija galima bendradarbiauti. Pažymima, kad tokia Vokietijos pozicija didina konfliktą Aljanse artėjant NATO viršūnių susitikimui, kuris įvyks rugsėjo pradžioje. Nuo Ukrainos krizės pradžios Lenkija ir Baltijos šalys reikalauja, kad Aljansui būtų svariau atstovaujama Rytų Europoje.
