Rusija augina karines pajėgas ir gali veržtis į Ukrainą

Rusija jau pasiruošusi kariniams veiksmams Ukrainoje. Ji beveik padvigubino karinių dalinių prie Ukrainos sienos skaičių ir gali, reaguodami į Kijevo valdžios sėkmę antiteroristinėje operacijoje, bet kada įsiveržti į Ukrainos teritoriją – iš karto po įspėjimo ar netgi be įspėjimo, rašo „The New York Times“.

Rusija dvigubins desantininkų skaičių.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusija dvigubins desantininkų skaičių.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2014-08-05 23:03, atnaujinta 2018-02-11 12:53

Tačiau tikrieji Kremliaus ketinimai ir toliau lieka neaiškūs. Prezidento Vladimiro Putino tikslas gali būti spausti Ukrainą ir JAV, kad jos sutiktų dėl politinio krizės sureguliavimo, suteikiant Ukrainos regionams maksimalią autonomiją.

Bet Oficialūs Vakarų pareigūnai baiminasi, kad V.Putinas taip pat gali ruošti tiesioginio įsiveržimo variantą, tam atvejui, jeigu prorusiški separatistai Ukrainoje atsidurs ties sutriuškinimo riba.

„The New York Times“ šaltinių JAV žvalgyboje manymu, Rusijos intervencija gali būti pateikta kaip taikdariška operacija.

„Tai visai realus variantas, - teigia aukštą postą užimantis šaltinis iš JAV Gynybos ministerijos. - Ir jeigu V.Putinas tam pasiryš, jis gali tai padaryti beveik ar visiškai be įspėjimo. Mes tiesiog nežinom, ką jis galvoja“.

Susipriešinime dėl Ukrainos Kremlius ir Vakarai naudoja sau priimtiniausius metodus.

JAV prezidentui Barackui Obamai ir Europos lyderiams toks metodas – pamatuotos ekonominės sankcijos prieš Kremliui artimus bankus ar siaurus Rusijos ekonomikos subsektorius, tokius, kaip ilgalaikės Rusijos galimybės plėtoti naftos gavybą Arktyje.

O V.Putino ginklas – Kremliaus gebėjimas ir vis labiau didėjantis pasirengimas mobilizuoti brutalią karinę jėgą.

„Jis sukūrė karines ir politines sąlygas sėkmingam, pagal jo įsivaizdavimą, įsiveržimui, - sako buvęs NATO pajėgų Europoje vadas Wesley Clarkas. - Bet jis, panašu, iki šiol dar nepriėmė politinio sprendimo, nes supranta, kad pradėjus įsiveržimą rizikos numatyti nebeįmanoma“.

Praeityje buvęs JAV gynybos ministro patarėju Phillipas Karberis taip pat mano, kad Rusijos veiksmai gali turėti „taidariškos operacijos“ pavidalą. Liepą kalbėdamas JAV Kongrese, Ph.Karberis pažymėjo, kad technika su Rusijos taikdariškų pajėgų emblema jau sutelkta netoli Ukrainos sienos.

Paradoksalu, tačiau Baltuosiuose rūmuose į mintį, kad Rusijos įsiveržimo tikslas būtų taikos įtvirtinimas, žiūrima visai rimtai.

„Mes stebime ženkliai augančias Rusijos pajėgas prie sienos – tikėtina, kad tai yra Rusijos pasirengimas vadinamajai humanitarinei arba taikdariškai intervencijai Ukrainoje, - praėjusią savaitę pareiškė B.Obamos patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas Antony Blinkenas. - Tai reikia nedelsiant užbaigti“.

Oficialūs JAV ir NATO pareigūnai nepraneša tikslaus Rusijos karių skaičiaus pasienyje, nurodydami, kad sudėtinga juos suskaičiuoti. Praėjusią savaitę, Pentagono vertinimais, jų buvo 10-13 tūkst.

Nežiūrint į augančią įtampą, B.Obama davė suprasti, kad ir toliau yra suinteresuotas politiniu sprendimu.

Baltieji rūmai pranešė, kad rugpjūčio 1-ąją per pokalbį telefonu su V.Putinu JAV vadovas vėl pabrėžė, kad teikia pirmenybę diplomatiniam krizės sprendimui ir sutiko komunikacijos kanalus laikyti atvirus.

Lenkijos premjeras perspėja apie grėsmę

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas (Donald Tus) teigė trečiadienį, kad per pastarąsias kelias dienas padidėjo grėsmė dėl tiesioginės Rusijos karinės intervencijos Ukrainoje, skelbia „Reuters“. 

„Mes neturime priežasčių abejoti - pastarąsias kelias valandas mes gavome informacijos, kad tiesioginės (Rusijos kariuomenės) intervencijos grėsmė Ukrainoje yra neabejotinai didesnė nei buvo prieš keletą dienų“, - per spaudos konferenciją sakė D. Tuskas.  Netoli sienos su Ukraina Rusija surengė karines pratybas, kurios sukėlė nerimą pačioje Ukrainoje ir Vakarų valstybėse. Be kita ko, pranešama, kad Maskva sušaukė neeilinį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį dėl, jos teigimu, „humanitarinės padėties“ Ukrainoje. 

„Jeigu įvyks tiesioginė Rusijos pajėgų intervencija Ukrainoje, tada akivaizdžiai susidarys nauja situacija. Mano nuomone, šiandien niekas neturi gero, tvirto atsakymo, kaip Vakarų bendruomenė turėtų reaguoti į tai“, - pareiškė D. Tuskas. 

Lenkijos premjeras taip pat pažymėjo, kad Rusijai įvestos Europos Sąjungos sankcijos kainuos Europos ekonomikai, tačiau nepakankama reakcija į Rusijos veiksmus Ukrainos krizėje gali turėti „katastrofiškus“ padarinius. 

Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė vyriausybei parengti atsakomąsias priemones reaguojant į naujausią Vakarų sankcijų etapą. 

Dvigubins desantininkų skaičių

Rusijos generalinio štabo pareigūnai informavo apie planus 2019 metais padvigubinti desantinių specialiųjų pajėgų tarnautojų skaičių iki 72 tūkstančių. 

„Rusijos desantinių pajėgų vadovybės pasiūlymams pritarė Rusijos gynybos ministerija“, - teigia šaltinis iš Generalinio štabo. 

Skelbiama, kad papildomos desantinės pajėgos bus formuojamos iš Rusijos armijos karių. 

„Desantinės pajėgos visų pirma bus plečiamos suformuojant trečiąjį atakos iš oro ir parašiutininkų pulką (...), taip pat reorganizuojant esamus dalinius į stambesnes struktūras, - informavo šaltinis, pridūręs, kad iki 2014 m. gruodžio 45-asis atskirasis desantinis specialiųjų operacijų pulkas bus reorganizuotas į brigadą. - Planuojama formuoti ir naujus darinius, kurie bus dislokuoti visoje Rusijos teritorijoje“. 

Estų analitikas žada ilgą konfliktą

Taline įsikūrusio Tarptautinio gynybos studijų centro analitikas ir žurnalo „Diplomaatia“ redaktorius Karelas Kasas tvirtina, kad, nepaisant Kijevo pergalių rytuose, visi požymiai rodo, jog Ukrainos konfliktas virsta „rusenančiu“, mažo intensyvumo asimetriniu konfliktu, koks buvo stebimas Jugoslavijoje ar Gruzijos ir Abchazijos karo metu, skelbia Estijos nacionalinis transliuotojas. 

„Nors separatistų pusė ilgą laiką naudoja sunkiąją ginkluotę, o jų daliniai remiami už sienos esančių rusų karių (...), tai nėra klasikinis „reguliari kariuomenė prieš reguliarią kariuomenę“ konfliktas, kuriame dalyvauja motorizuoti ir mechanizuoti daliniai“, - aiškino K. Kasas. 

Analitiko teigimu, Ukrainos karinių pajėgų neseniai įgytą iniciatyvą kovos lauke galima paaiškinti ir psichologinėmis priežastimis. 

„Pradžioje visa situacija Ukrainos vyriausybės pajėgas tiesiog sukrėtė, netikėtai užklupti jie psichologiškai nebuvo pasirengę mūšiui. Jie nenorėjo šaudyti į žmones, kuriuos laikė tautiečiais. Tačiau šis psichologinis barjeras galiausiai buvo sulaužytas“, - teigė K. Kasas. 

Prie kariuomenės moralės lygio kilimo, eksperto nuomone, smarkiai prisidėjo ir aiškesnės bei geriau koordinuotos vadovavimo grandinės sukūrimas, įgyta kovinė patirtis mūšyje ir kartu besikaunantys savanoriai. 

Parengė Jurgita Noreikienė

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.