Rusijos dovanos pasienyje bus perkrautos į Ukrainos sunkvežimius

Rusijos kolona, gabenanti maistą, vandenį ir kitokią pagalbą į Rytų Ukrainą, kur vyriausybės pajėgos supa prorusiškus kovotojus, pajudėjo antradienį, tačiau Kijevas sako neleisiantis šiai kolonai patekti į šalies teritoriją. 

Raudonasis Kryžius turėtų iškrauti šį krovinį ir perkelti jį į kitus automobilius. 

Vakarų vyriausybės perspėjo Maskvą nemėginti pasinaudoti šia operacija kaip priedanga karinei intervencijai. 

„Labai svarbu, kad humanitarinės pagalbos pristatymas bet kur ir bet kieno vykdomas atitiktų neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomybės principus, o tarptautinės humanitarinės organizacijos būtų tos, kurios... padeda krizės paveiktiems žmonėms“, – sakė ES humanitarinės pagalbos komisarė Kristalina Georgijeva, atsakydama į klausimą apie Rusijos humanitarinę operaciją. 

„Neturi būti siekiama jokių politinių arba kokių nors kitų tikslų, – sakė ji spaudos konferencijoje. – Humanitarinės pagalbos (krovinio) turinys privalo būti būtent humanitarinė pagalba ir negali būti, akivaizdu, priimamas už tikrą pinigą.“ 

Europos Komisija antradienį pranešė, kad skiria 2,5 mln. eurų humanitarinei pagalbai – dėl kovų rytinėje Ukrainoje namus palikusių žmonių pastogei, maistui ir sveikatos priežiūrai. 

Ukrainos saugumo atstovas antradienį pareiškė, kad Rusijos humanitarinės pagalbos kolona, siunčiama į Rytų Ukrainą, nebus įleista į šalies teritoriją. 

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas Andrijus Lysenka sakė, kad ta kolona nebuvo sertifikuota Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK). 

Antradienio rytą 280 Rusijos sunkvežimių iš Pamaskvio išvažiavo Ukrainos pasienio link – kitą dieną po to, kai buvo susitarta dėl tarptautinės humanitarinės pagalbos misijos. 

Tačiau Raudonasis Kryžius, turintis koordinuoti šią operaciją, sakė neturintis jokios informacijos, ką veža tie sunkvežimiai ir kur jie vyksta. Tai sukėlė nerimą Ukrainai ir Vakarų šalims, kurių lyderiai sako, kad Rusija gali pasinaudoti šia iniciatyva kaip pretekstu pasiųsti savo karius į prorusiškų separatistų kontroliuojamą teritoriją. 

Rusijos humanitarinės pagalbos krovinius vežanti 280 sunkvežimių kolona antradienį išvažiavo į Ukrainą, Vakarų šalims perspėjant Maskvą nepanaudoti pagalbos pastangų kaip dingsties invazijai. 

Ukrainai skelbiant, kad Rusija yra sutelkusi 45 tūkst. karių prie jos sienos, NATO pareiškė, jog yra „didelė tikimybė“, kad Maskva gali pradėti karinę intervenciją Ukrainos rytuose, kur Kijevo vyriausybinės pajėgos vis labiau spaudžia prorusiškus separatistus. 

Pranešimuose sakoma, kad baltų sunkvežimių kolona, pažymėtai Raudonojo Kryžiaus ženklu, yra dalis tarptautiniu lygiu suderintos misijos, prižiūrimos Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK). 

„Ta kolona atgabens Rytų Ukrainos gyventojams 2 000 tonų humanitarinių krovinių, surinktų Maskvos ir jos apylinkių gyventojų“, – naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė vienas Maskvos srities pareigūnas. 

Valstybinė naujienų agentūra ITAR-TASS pranešė, kad sunkvežimių kolona išvažiavo iš Pamaskvio, todėl tikėtina, kad Ukrainos sieną, esančią už maždaug 1 000 kilometrų į pietvakarius, ji pasieks po poros dienų. 

„Viskas buvo suderinta su Ukraina“, – radijas „Business FM“ citavo prezidento Vladimiro Putino atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą. 

Rusijos valstybinė televizija „Rossija 24“ parodė kelis baltus sunkvežimius, išvažiuojančius iš Alabino miestelio netoli Maskvos. 

Vienas ten buvęs „Rossija 24“ korespondentas sakė, kad kolona turėtų atvykti prie Ukrainos sienos po 2–3 dienų, kur ją pasitiks TRKK atstovai. 

Rusija nurodė, kad pagalbos siunta bus gabenama bendradarbiaujant su TRKK. 

Komiteto atstovas Kijeve Andre Loerschas  telefonu naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad šalys pasiekė bendrą sutarimą, tačiau jis negavo „jokios informacijos apie turinį“ tuose sunkvežimiuose ir nežino, kur jie važiuoja. 

Didelę humanitarinės pagalbos siuntą sunkvežimių kolona, antradienį išvažiavusi iš Rusijos į pilietinio karo krečiamą rytų Ukrainą, bus lydima Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovų, kai atvyks į Ukrainos teritoriją, nurodė šiam procesui tarpininkaujantis buvęs lyderis. 

Buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma sakė naujienų agentūrai „Interfax“, kad Rusijos siunčiamas krovinys, taip pat pagalbos siuntos iš Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos (ES), bus gabenamos prižiūrint Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui (TRKK) ir lydimos ESBO atstovų per šiaurės rytų Ukrainą į Luhansko miestą. 

Vienas šaltinis Kijevo vyriausybėje, pageidavęs neviešinti jo vardo, sakė, kad kol kas nėra jokio susitarimo dėl Rusijos mašinų įvažiavimo į Ukrainos teritoriją. Kijevas pasisako už plačią tarptautinę misiją, kurioje, be Rusijos, dalyvautų Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES), vadovaujant TRKK. 

Susitarimas nepasiektas?

„Iš Ukrainos pusės nėra jokio susitarimo dėl Rusijos mašinų įvažiavimo į Ukrainos teritoriją. Raudonasis Kryžius ieško transporto bendrovių, kurios perimtų užduotį nugabenti humanitarinius krovinius į rytus, taip pat iš Jungtinių Valstijų ir ES“, – sakė jis. 

Atskirame Ukrainos prezidento Petro Porošenkos administracijos pranešime nurodoma, kad buvo pasiektas platus susitarimas, jog Raudonasis Kryžius perims visus tarptautinės misijos organizavimo ir logistikos klausimus. 

Tuo tarpu TRKK pirmadienį nurodė pateikusi atitinkamą dokumentą Rusijos ir Ukrainos pareigūnams. Tačiau ši nepriklausoma humanitrainės pagalbos agentūra pažymėjo, kad jai reikės visų šalių sutikimo, taip pat saugumo garantijų, nes kolona neturės ginkluotos palydos. 

„Reikia išsiaiškinti šios operacijos praktines detales prieš pradedant vykdyti tą iniciatyvą“, – sakė TRKK operacijų Europoje ir Centrinėje Azijoje vadovas Laurent'as Corbazas. 

Tūkstančiai žmonių dėl susirėmimų Rytų Ukrainoje yra likę be geriamojo vandens, elektros ir medicinos priežiūros. 

JAV prezidentas Barackas Obama perspėjo, kad bet kokia Rusijos intervencija be Kijevo sutikimo būtų nepriimtina ir pažeistų tarptautinius įstatymus. 

Rytų Ukrainoje reikalinga humanitarinė pagalba, tačiau tarptautinė bendruomenė negali pasitikėti Rusija, kuri paskelbė siunčianti 280 sunkvežimių paramos, antradienį pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. 

Ministras BNS sakė, kad Rytų Ukrainos gyventojai patiria sunkumus „dėl teroristų kaltės“, o parama juos gali pasiekti tik Ukrainai priimtinais būdais. 

„Žmonėms tikrai reikalinga humanitarinė parama, nėra elektros, vandens, būtiniausių vartojimų prekių. Žmonės dėl teroristų kaltės yra atkirsti nuo normalaus gyvenimo ir jiems reikia padėti. Visa tai turi vykti griežtai suderinus su Ukrainos vyriausybe, tai turi būti tarptautinė misija, dalyvaujant Raudonajam Kryžiui“, - sakė ministras. 

Taip L.Linkevičius komentavo Rusijos žiniasklaidos pranešimus, jog nuo Maskvos Rytų Ukrainos link pajudėjo 280 sunkvežimių su „humanitarine pagalba“. Vakarų lyderiai, įskaitant NATO generalinį sekretorių, Europos Komisijos pirmininką ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrą, šiomis dienomis perspėjo, kad Maskva gali pasinaudoti humanitarinės misijos pretekstu invazijai į Ukrainą. 

Lietuvos užsienio reikalų ministro teigimu, pasitikėjimą pakerta ankstesni atvejai, kai iš Rusijos jau bandyta pasiųsti karinę techniką, prisidengiant humanitariniais tikslais. 

„Mes jau turime patirtį, kad negalime pasitikėti jokiais Rusijos pareiškimais. Jeigu nudažyti 280 sunkvežimių tikrai veža humanitarinę paramą ir tikrai be karinės palydos, suderinus su Ukrainos valdžia, tai yra suprantamas dalykas. Bet niekada negali būti tikras, kas gali slypėti šalia. Atsimename, kaip buvo taip vadinamų taikdarių spalvomis perdažyti šarvuočiai, ir laukė pereiti sieną“, - BNS sakė ministras. 

„Visa tai, kas vyksta Ukrainoje, turi vykti tik su Ukrainos žinia ir sutikimu. Jei nėra Ukrainos sutikimo, visa tai, kas vyksta, galima traktuoti kaip agresiją, kaip agresyvų aktą. Belieka laukti, kaip vystysis įvykiai. Kai žinosime daugiau detalių, galėsim vertinti tai, kas vyksta“, - pridūrė L.Linkevičius. 

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as antradienį Rusijos vadovui Vladimirui Putinui pareiškė jaučiantis „didžiulį susirūpinimą“ dėl galimos „vienašališkos“ Maskvos misijos Ukrainoje. 

„Prezidentas pabrėžė didžiulį susirūpinimą, kurį sukėlė vienašališkos Rusijos misijos Ukrainos teritorijoje galimybė“, – sakoma F.Hollande'o buiro pranešime, paskelbtame po Prancūzijos lyderio pokalbio telefonu su V.Putinu. 

F.Hollande'as sakė, kad humanitarinė operacija Ukrainos teritorijoje „galėtų vykti tik tuo atveju, jeigu Ukrainos nacionalinės institucijos duotų savo sutikimą – tiek dėl misijos formato, tiek dėl to, kaip ji turėtų būti vykdoma“. 

„Ji turi būti vykdoma daugiašaliu pagrindu ir prižiūrint Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus Komitetui“, – pridūrė Eliziejaus rūmai. 

Rusija antradienį pasiuntė 280 sunkvežimių koloną su „humanitariniu kroviniu“ į konflikto krečiamą Rytų Ukrainą. Vakarų šalys būgštauja, kad ši misija gali būti panaudota kaip priedanga slapta suteikti pagalbą ten veikiantiems prorusiškiems separatistams. 

Kiek anksčiau antradienį Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas pareiškė: „Turime būti itin atsargūs, nes tai gali būti priedanga, leisianti rusams įsikurti netoli Donecko ir Luhansko bei paskelbti apie įvykusį faktą“.