Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų duomenimis, prie šalies sienų Baltijos jūroje buvo pastebėti du „Su-27“ naikintuvai ir vienas „A-50“ išankstinio įspėjimo ir pajėgų valdymo iš oro lėktuvas (AWACS).
Latvijos gynybos ministerijos atstovų teigimu, Rusijos karinių lėktuvų skrydžių skaičius netoli NATO sienų auga pastaruosius 5 metus, o provokuojantys veiksmai netoli Latvijos teritorinių vandenų ypač suintensyvėjo vasaros pradžioje.
Rusijos kariniai orlaiviai dažniausiai skrenda be išankstinio patvirtinto maršruto ir nereaguoja į aviacijos dispečerių reikalavimus identifikuotis.
Suomija kaltina oro erdvės pažeidimais
Suomija ketvirtadienį apkaltino Rusiją jau trečią karą per mažiau nei savaitę pažeidusią jos oro erdvę ir pareiškė reikalausianti pasiaiškinimo dėl, pasak gynybos ministro, nepriimtino įsibrovimo.
Suomija buvo pakėlusi naikintuvus, kad jie nustatytų sienos pažeidimu įtariamą Rusijos lėktuvą, kuris vėliau buvo įvardintas kaip valstybinis orlaivis – šiuo terminu paprastai vadinami kariniai, muitinės ir policijos tarnybų lėktuvai.
„Mes išsakysime faktą, kad mūsų požiūriu tai visiškai nepriimtina“, – sakė ministras Carlas Haglundas (Karlas Haglundas), cituojamas laikraščio „Helsingin Sanomat“ svetainėje.
Rusijos gynybos ministerija kol kas šio incidento nekomentavo.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį apkaltino Rusiją, kad jos kariai kirto sieną, jog galėtų paremti prorusiškus separatistus.
Pasak C.Haglundo, dėl dažnas tokių incidentų pasikartojimas leidžia manyti, jog Suomijos oro erdvės pažeidimas buvo tyčinis.
Dėl tokių pačių oro erdvės pažeidimų Helsinkis apkaltino Maskvą šeštadienį ir pirmadienį. Pasak Suomijos pasienio apsaugos, pirmadienio epizodas buvo akivaizdus pažeidimas. Neišanalizavus visos reikiamos informacijos tokie įsiveržimai yra vadinami įtariamais.
„Labai sunku į tai žiūrėti kaip į atsitiktinumą. Deja, be svarių pasiaiškinimų atrodo, kad tame buvo intencijos“, – sakė C.Haglundas laikraščiui.
Jis taip pat pareiškė, kad Suomija sustiprins skrydžių stebėjimą savo oro erdvėje.
Nuo vasario mėnesio, kai prasidėjo Ukrainos krizė, Suomija jau penkis kartus apkaltino Rusiją dėl oro erdvės pažeidimų, nors ekspertai priėjo išvados, jog du gegužę užfiksuoti sienos pažeidimo atvejai greičiausiai buvo atsitiktiniai.
Tokie pažeidimai paprastai įvyksta keletą kartų per metus, tačiau trys kartai per savaitę yra labai neįprasta.
Suomija, turinti su Rusija 1 300 km bendros sienos atkarpą, palaiko gana gerus santykius su buvusia savo valdove, tačiau dabar pranešama, kad dėl Ukrainos krizės Suomijos gynybos pajėgos sustiprino savo žvalgybą.
