Pasak V.Putino, norint nutraukti kraujo praliejimą ir stabilizuoti padėtį Ukrainos pietryčiuose, abi konflikto šalys privalo suderinti ir įvykdyti virtinę veiksmų.
„Pirmiausia – nutraukti ginkluotųjų pajėgų, ginkluotų grupuočių puolamąsias operacijas Ukrainos pietryčių Donecko ir Luhansko srityse“, – V.Putinas sakė žurnalistams.
Jis paaiškino, kad skrydžio į Mongoliją metu jis „apmetė“ savo Ukrainos krizės sprendimo planą.
„Antra – (reikia) toliau atitraukti Ukrainos jėgos struktūrų ginkluotus padalinius, kad nebebūtų galimybės apšaudyti gyvenamuosius rajonus iš artilerijos ir raketų leidimo sistemų“, – kalbėjo Rusijos vadovas.
„Trečia – (reikia) numatyti visavertės ir objektyvios ugnies nutraukimo sąlygų tarptautinės kontrolės ir padėties stebėjimo įgyvendinimą saugumo zonoje“, – pareiškė V.Putinas.
„Ketvirta – nenaudoti karinės aviacijos prieš taikius gyventojus ir gyvenvietes konflikto zonoje.
Toliau – organizuoti apsikeitimą prievarta sulaikytais asmenimis pagal principą „visus į visus“ be jokių išankstinių sąlygų“, – pareiškė Rusijos prezidentas.
„Šešta – atidaryti humanitarinius koridorius, kad jais galėtų judėti pabėgėliai ir būtų pristatomi humanitariniai kroviniai ir į kitas Donbaso gyvenvietes – Donecko ir Luhansko sritis“, – kalbėjo jis.
„Ir pagaliau, septinta – užtikrinti galimybę, kad į nukentėjusias Donbaso gyvenvietes būtų siunčiamos statybininkų brigados sugriautiems socialinės ir gyvenimo palaikymo infrastruktūros objektams atstatyti, kad jiems būtų suteikta pagalba“, – pareiškė V.Putinas.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka anksčiau trečiadienį sakė, kad Kijevas ir Maskva sutarė dėl paliaubų Ukrainos rytuose, nors vėliau V.Putino atstovas nurodė, kad Maskvos tai neliečia, nes ne ji yra viena konflikto šalių.
Anot Rusijos žiniasklaidos, V.Putinas sakė tikįs, kad galutiniai susitarimai būsią priimti Minske penktadienį.
Prorusiški separatistai iš apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos (DLR) pareiškė sutinką nutraukti kovos veiksmus tik tada, kai Kijevas atitrauks savo pajėgas tolyn nuo gyvenviečių.
„Jeigu Kijevas atitrauks kariuomenę nuo gyvenviečių arba, dar geriau, – iš visos DLR, tai nebebus jokios prasmės jėga spręsti konfliktą, tada, žinoma, ir mes kovos veiksmų netęsime“, – sakė naujienų agentūrai „Interfax“ Donbaso vadinamosios pašauktinių kariuomenės lyderis ir DLR parlamentaras Miroslavas Rudenka.
Taika - penktadienį?
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį išreiškė viltį, kad taikos procesas dėl neramaus rytinio jo šalies regiono prasidės penktadienį, Baltarusijos sostinėje Minske, ir paragino politikus paremti šias derybas.
„Labai tikiuosi, kad penktadienį Minske taikos procesas pagaliau prasidės“, – sakoma P.Porošenkos pareiškime.
„Ukrainos žmonės visiškai pritaria taikai, o politikai nori žaisti karą. Noriu pasakyti, kad to neleisiu“, – pridūrė jis.
Ukrainos, Rusijos ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) atstovai penktadienį Minske turi vėl surengti derybas dėl šešis mėnesius trunkančio konflikto tarp Kijevo pajėgų ir prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje užbaigimo.
Tuo tarpu Ukrainos premjeras trečiadienį atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymus dėl taikos Ukrainoje ir sakė, kad jais bandoma apgauti Vakarus NATO viršūnių susitikimo išvakarėse ir išvengti naujų sankcijų Maskvai.
Anksčiau V.Putinas per vizitą Mongolijoje žurnalistams sakė, kad jis ir P.Porošenka didžia dalimi sutarė dėl to, kaip užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje. Jis bendrais bruožais išdėstė septynis žingsnius, kurie apima apsikeitimą belaisviais ir humanitarinio koridoriaus pabėgėliams bei pagalbos tiekimui nustatymą.
„Tikrasis Putino planas yra sunaikinti Ukrainą ir atkurti Sovietų Sąjungą“, – sakoma Ukrainos premjero Arsenijaus Jaceniuko pareiškime.
„Visi ankstesni susitarimai, sudaryti su Rusija, – Ženevoje, Normandijoje, Berlyne ir Minske – buvo Rusijos režimo ignoruoti arba įžūliai pažeisti“, – sakė jis.
Donecke vyksta kovos
Garsūs artilerijos sviedinių sprogimai trečiadienį griaudėjo Ukrainos rytinio Donecko miesto rytiniame pakraštyje, o tas apšaudymas prasidėjo tuojau po to, kai Kijevas ir Maskva pareiškė susitarę dėl žingsnių, turinčių sustabdyti smurtą.
Donecke esantis vienas naujienų agentūros „Reuters“ korespondentas sakė, kad sprogimai buvo girdėti į šiaurės vakarus nuo miesto, kuriame prieš prasidedant konfliktui Rytų Ukrainoje gyveno beveik milijonas žmonių.
Tamsiai pilki dūmai kilo virš teritorijos, esančios netoli Donecko oro uosto.
Ukraina anksčiau paskelbė, kad jos prezidentas P.Porošenka ir Rusijos prezidentas V.Putinas susitarė dėl žingsnių, turinčių vesti į ugnies nutraukimą Kijevo konflikte su prorusiškais separatistais.
Tačiau Kremlius paneigė, kad V.Putinas susitarė dėl paliaubų, nurodydamas, jog buvo pasiektas susitarimas tik dėl žingsnių, kurių reikia siekiant taikos Ukrainos rytuose.
Mažiausiai 87 ukrainiečių kariai žuvo
Mažiausiai 87 Ukrainos vyriausybės pajėgų kariai žuvo, juos apsupus prorusiškiems sukilėliams rytiniame Ilovaisko mieste. Tai trečiadienį pranešė aukšto rango vietos pareigūnas.
Pasak kariuomenės pareigūno Ukrainos pietrytiniame gana ramiame Zaporižės rajone, į vietos morgą pastarąsias dvi dienas vežami karių kūnai.
Ukrainos premjeras žeria kaltinimus Rusijai
Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas trečiadienį pareiškė, kad Rusija yra „teroristinė valstybė“, kuriai vienintelei tenka atsakomybė dėl konflikto Ukrainos rytuose, taip pat pakartojo, jog Kijevas sieks narystės NATO.
Vartodamas griežtą retoriką NATO viršūnių susitikimo Velse išvakarėse, A.Jaceniukas sakė: „Rusija yra teroristinė valstybė – ji yra valstybė agresorė ir bus patraukta atsakomybėn pagal tarptautinę teisę.“
„Norėčiau paminėti, ypač prieš NATO viršūnių susitikimą, kad mūsų tikslas yra gauti specialų statusą Ukrainos ir NATO santykiuose“, – sakė premjeras, pradėdamas vyriausybės posėdį Kijeve.
„NATO turėtų suteikti Ukrainai specialų ypatingosios partnerės Nr.1 statusą“, – sakė jis.
Ukraina taip pat tikisi, kad Jungtinės Valstijos suteiks Ukrainai pagrindinės sąjungininkės statusą.
„Kalbant apie NATO, tai pats teisingiausias sprendimas būtų priimti sprendimą dėl Ukrainos narystės NATO“, – pareiškė A.Jaceniukas, pripažindamas, kad gali būti sunku gauti Aljanso narių pritarimą šiam sprendimui.
„Ukrainai būtina nauja gynybos doktrina, kuri tiksliai apibrėžtų, kas yra agresorius, o kas – grėsmė. Naujoje gynybos doktrinoje Rusija turėtų būti įvardyta kaip valstybė-agresorė ir vienintelė šalis, kuri kelia grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui ir nacionaliniam saugumui“, – sakė A.Jaceniukas posėdyje.
Per televizijos transliuotą vyriausybės posėdį A.Jaceniukas taip pat sakė, kad Ukrainos vyriausybė įgyvendins projektą „Siena“, kuriuo siekiama pradėti „realiai statyti sieną tarp Ukrainos ir Rusijos Federacijos“, nepateikdamas daugiau detalių.
Tarėsi dėl paliaubų
Ukrainos prezidentas P.Porošenka po pokalbio su Rusijos prezidentu V.Putinu paskelbė apie paliaubas tarp Ukrainos kariuomenės pajėgų ir separatistų Donbaso regione. Toks sprendimas esą priimtas nepaisant to, kad V.Putinas dar susitikimo Minske metu skelbė apie tai, kad Ukraina dėl paliaubų turi tartis su pačiais separatistais. Vis dėlto netrukus V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas paneigė, kad susitarta dėl paliaubų – jis dar kartą pakartojo, kad Rusija neva nėra konflikto Rytų Ukrainoje dalis.
Ukrainos prezidentas P.Porošenka trečiadienį susitarė su Rusijos prezidentu V.Putinu dėl „nuolatinio ugnies nutraukimo“ Ukrainos rytiniame Donbaso regione, iš pradžių buvo teigiama P.Porošenkos spaudos tarnybospranešime.
Tiesa, Ukrainos prezidento tinklalapyje vėliau žodžiai apie „nuolatines paliaubas“ buvo pakeisti į kur kas neaiškesnį „paliaubų režimą“. Be to, priduriama, kad P.Porošenka su V.Putinu esą susitarė dėl „mechanizmo“, kaip pasiekti paliaubas.
„Buvo pasiektas tarpusavio supratimas dėl žingsnių, kurie skatins taikos sukūrimą“, – sakoma pranešime, paskelbtame po P.Porošenkos ir V.Putino pokalbio telefonu.
Prieš tai jau Rusijos naujienų agentūros pranešė apie reikšmingą suartėjimą Maskvos ir Kijevo suartėjimą.
Abiejų šalių vadovai iš esmės sutarė dėl būdų Ukrainos krizei įveikti, sakė V.Putino atstovas D.Peskovas. Tiesa, kiek vėliau jis paneigė P.Porošenkos pranešimą, esą susitarta dėl paliaubų – neva Rusija nėra konflikto dalis. Tą patį anksčiau tvirtino ir V.Putinas.
Per pokalbį abiejų šalių prezidentai esą tiesiog kalbėjo apie būtinus pirmuosius žingsnius kraujo liejimui Ukrainos pietryčiuose sustabdyti.
Analitikų teigimu, vis dėlto P.Porošenka ir V.Putinas greičiausiai iš tiesų susitarė dėl paliaubų, tačiau Kremlius oficialiai taip tvirtinti negali, nes Maskva nuosekliai neigia esanti kaip nors susijusi su neramumais Rytų Ukrainoje.
Separatistai reikalauja atitraukti Ukrainos pajėgas
Ukrainos rytinio regiono prorusiškų sukilėlių lyderis trečiadienį pareiškė, kad Kijevo vyriausybės pajėgų atitraukimas iš „mūsų teritorijos“ yra pagrindinė taikos separatistų kontroliuojamose vietovėse sąlyga.
Separatistų paskelbtos „Donecko liaudies respublikos“ premjero pavaduotojas Vladimiras Antiufejevas sakė telefonu naujienų agentūrai „Reuters“, kad kalbos apie paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos yra „provokacija“, nes Maskva nėra šio konflikto šalis.
„Ugnies nutraukimas visuomet gerai, tačiau lieka galioti mūsų pagrindinė sąlyga – atitraukti Ukrainos pajėgas iš mūsų teritorijos. Tai vienintelis protingas būdas“, – pareiškė jis.
Rusija kratosi paliaubų
P.Porošenkos spaudos tarnyba kiek anksčiau išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad Maskva ir Kijevas sutarė dėl „nuolatinių paliaubų“ Ukrainos rytiniame Donbaso regione.
Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo Kremliaus atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą, kuris sakė: „V.Putinas ir P.Porošenka iš tiesų aptarė žingsnius, kurie leistų sudaryti paliaubas tarp kovotojų ir Ukrainos pajėgų. Tačiau Rusija iš principo negali susitarti dėl paliaubų, nes nėra konflikto šalis.“
Prorusiški separatistai kaunasi su Ukrainos vyriausybės pajėgomis vadinamajame Donbaso regione, kurio dauguma gyventojų yra rusakalbiai, kuriame sutelkta didžioji dalis šalies sunkiosios pramonės ir kuris generuoja apie 18 proc. Ukrainos bendrojo vidaus produkto.
Per prezidentų susitikimą Minske praėjusios savaitės antradienį pažangos dar nebuvo pasiekta. Konfliktas praėjusiomis dienomis netgi paaštrėjo. Ukrainos vyriausybė kaltino Maskvą siunčiant į regioną vis daugiau karių prorusiškiems separatistams kovoje su vyriausybinėmis pajėgomis paremti. Rusija kaltinimus neigia.
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, mūšiai tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos pajėgų per praėjusius penkis mėnesius nusinešė beveik 2600 gyvybių.
Paliaubos priklausys nuo Rusijos
Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas trečiadienį pareiškė, kad paliaubos Ukrainoje priklauso nuo Rusijos elgesio.
„Galimos paliaubos Rytų Ukrainoje - būtų gerai, tačiau svarbu, ką iš tiesų darys Rusija“, - parašė ministras socialiniame tinkle.
Ukrainos prezidentas P.Porošenka ir Rusijos vadovas V.Putinas pasiekė susitarimą dėl „nuolatinio ugnies nutraukimo“ Ukrainos rytiniame Donbaso regione, trečiadienį pranešė P.Porošenkos kanceliarija.
