Lyderiai ruošiasi tęsti derybas Velso mieste Niuporte antrąją ir paskutinę Aljanso viršūnių susitikimo dieną.
Per šį susitikimą, laikomą labiausiai įtemptu Vakarų šalių kariniam blokui nuo Šaltojo karo pabaigos, svarstoma daug krizių – nuo Ukrainos iki Irako ir Afganistano.
Ketvirtadienį jie susitarė įkurti naujus fondus, kurie padės Ukrainos karinėms pastangoms ir sužeistų karių gydymui per jau penkis mėnesius vykstantį konfliktą, nusinešusį daugiau negu 2 600 žmonių gyvybių.
ES ir Rusijos pareigūnai nurodė, kad sankcijos Rusijai bus paskelbtos penktadienį, reaguojant į pastarosiomis dienomis smarkiai padidintą Rusijos karinę pagalbą rytų Ukrainoje veikiantiems prorusiškiems sukilėliams.
Tačiau jie pridūrė, kad sankcijų įgyvendinimas gali būti atidėtas, kol Minske vyks derybos dėl paliaubų.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka išsakė „atsargų optimizmą“ dėl tų derybų, kuriose dalyvaus Rusija ir promaskvietiški sukilėliai.
Taip pat tikimasi, kad NATO lyderiai pritars planams dislokuoti karius ir karinę įrangą Rytų Europoje, siekiant išsklaidyti Aljanso šalių tame regione nerimą dėl pastarųjų Rusijos veiksmų Ukrainoje.
„Nors Rusija ir kalba apie taiką, ji nežengė nė vieno žingsnio, kad taika taptų įmanoma“, – NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) sakė po ketvirtadienį vykusių derybų viršūnių susitikime, per kurias daugiausiai dėmesio buvo skiriama Ukrainai.
„Užuot deeskalavusi krizę, Rusija tik gilina ją“, – pabrėžė jis, pridūręs, kad pastarieji Maskvos pareiškimai apie taiką tėra „dūmų uždanga Rusijos tęsiamam padėties destabilizavimui“.
Tačiau A.F.Rasmussenas paliko atviras duris septynių punktų taikos planui, kurį trečiadienį pasiūlė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Jeigu matome tikras pastangas užtikrinti politinį sprendinį, aš tai sveikinčiau“, – sakė jis.
P.Porošenka sakė turintis vilčių dėl to plano, nes ši iniciatyva kyla iš promaskvietiškųs separatistų lyderių rytų Ukrainoje.
Tačiau jis pridūrė, kad politinės derybos būtų „sunkus iššūkis“, perspėdamas, kad Ukrainos nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas „nėra derybų objektas“.
P.Porošenko pažymėjo, kad kai kurios NATO šalys bendradarbiaus su Ukraina, teikdamos „neletelines ir letalines karinės priemones“, nors neįvardijo tų šalių ir nenurodė, ar Kijevui bus tiesiogiai tiekiami ginklai.
Tuo tarpu padėtis kovos veiksmų zonoje atrodė mažai pasikeitusi. Naujienų agentūros AFP reporteriai girdėjo garsius sprogimus šalia strategiškai svarbaus Azovo jūros uostamiesčio Mariupolio, o sukilėlių pagrindinėje tvirtovėje Donecke vėl aidėjo artilerijos sviedinių sprogimai bei šūvių papliūpos.
Suteiks kelias dienas Europos Sąjunga (ES) turėtų sutarti dėl naujų ekonominių sankcijų Rusijai, tačiau neskubės jų įvesti ir duos Maskvai šiek tiek laiko parodyti, ar ji gerbia pasiūlytas paliaubas Ukrainoje, pranešė diplomatai.
Kiek laiko bus duota Maskvai, dar nenuspręsta, o jei paliaubų bus laikomasi, naujos sankcijos apskritai gali būti neįvestos.
Du diplomatai sakė, kad ES lyderiai gali skirti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui savaitę pademonstruoti, kad jis imasi veiksmų spręsti konfliktą, kiti šaltiniai minėjo 72 valandas. Penktadienio popietę Briuselyje turi susitikti valstybių narių pasiuntiniai, kurie, pasak diplomatų, turėtų išspręsti visus likusius klausimus dėl sankcijų.
„Jie nori suteikti galimybę paliauboms“, - sakė vienas šaltinių apie viltis, kad bus įgyvendintas tarp Rusijos ir Ukrainos Minske pasiektas susitarimas.
Kitas diplomatas sakė: „Jei paliaubų bus laikomasi, esama galimybės, kad sankcijos apskritai nebus įvestos“.
Kaltina remiant separatistus
Vakarai kaltina Rusiją pasiuntus karius padėti prorusiškiems separatistams atremti vyriausybinių pajėgų puolimą Ukrainos rytuose, kur penkis mėnesius vykstantis konfliktas jau pareikalavo beveik 2 600 gyvybių. Maskva tokius kaltinimus kategoriškai neigia.
Jungtinės Valstijos, koordinuodamos savo veiksmus su Briuseliu, taip pat rengia naujas sankcijas Rusijai, ketvirtadienį sakė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas Velse vykstančiame NATO viršūnių susitikime.
Praėjusį šeštadienį per viršūnių susitikimą ES lyderiai nurodė pareigūnams per savaitę parengti naujas sankcijas Rusijai, o paskirtoji Bendrijos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini pranešė, kad sprendimas dėl baudžiamųjų priemonių bus priimtas penktadienį.
Manoma, kad bus sugriežtintos jau taikomos sankcijos, nukreiptos prieš Rusijos finansų sektorių, taip pat prekybą ginklais, dvejopos paskirties prekėmis ir naftos pramonės technologijomis.
Britų vyriausybės šaltinis ketvirtadienį sakė, kad naujų sankcijų taikiniu gali tapti daugiau valstybinių gynybos ir energetikos kompanijų, bet ne dujų pramonė, nuo kurios smarkiai priklausoma Europa.
„Sieksime rytoj priimti sankcijų paketą“, - sakė šaltinis.
Ketvirtadienį vykusiose ES šalių ambasadorių derybose pasiektas „principinis sutarimas“ dėl baudžiamųjų priemonių paketo, tačiau kai kuriuos klausimus, pavyzdžiui, dėl dvejopos paskirties prekių, dar reikia aptarti detaliau, sakė vienas Bendrijos diplomatas.
Penktadienį popiet jie pratęs derybas, kuriose bus mėginama pasiekti galutinį susitarimą, pridūrė diplomatas.
Masinis pagrobimas
Ukrainos krizė yra svarbiausias dviejų dienų derybų darbotvarkės klausimas, tačiau 28 NATO šalių lyderiai taip pat tariasi, kaip kovoti su Irake ir Sirijoje veikiančių islamo ekstremistų grėsme, bei svarsto problemišką pasitraukimą iš Afganistano.
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas ir JAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį dienraštyje „The Times“ paskelbtame bendrame straipsnyje pažymėjo, kad jų neįbaugins dviejų amerikiečių žurnalistų egzekucijos, kurias įvykdė džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS).
Tuo tarpu gauta pranešimų apie naujus brutalius ekstremistų išpuolius.
Policija ir liudininkai pranešė, kad IS pagrobė dešimtis žmonių iš vieno kaimo Kirkuko provincijoje, kai vietiniai gyventojai sudegino kovotojų įrengtą postą ir džihadistų vėliavą.
A.F.Rasmussenas sakė, kad NATO „rimtai“ išanalizuos bet kokį Irako prašymą padėti jo kovoje su IS, o D.Cameronas nurodė, kad Britanija intensyviai svarsto galimybę pasiųsti ginklų kurdams.
Dar vienas rimtas galvos skausmas Šiaurės Atlanto aljansui yra Afganistanas, kur NATO rengiasi šįmet užbaigti savo kovinę operaciją, tačiau susiduria su problema, jog neturi kam perduoti atsakomybės už saugumą - šalyje nėra vyriausybės, nes po ginčijamų prezidento rinkimų neišaiškėjo nugalėtojas.
A.F.Rasmussenas įspėjo, kad neliko daug laiko rasti sprendinį, išsakydamas abejonių dėl suplanuotos mokymų misijos, kurią numatyta pradėti, kai šiais metais bus oficialiai baigtas ilgiausias per NATO istoriją karas.
„Laikas spaudžia“, - pabrėžė jis.
Neramu dėl rinkimų Afganistane
Ilgą laiką tikėtasi, kad šios savaitės NATO viršūnių susitikime bus proga iškilmingai pažymėti koalicinių pajėgų kovinės misijos Afganistane pabaigą ir perėjimą prie labiau patariamojo vaidmens.
Tačiau šiuos planus komplikavo nugalėtojo neiškėlę Afganistano prezidento rinkimai, po kurių kilo rimtų abejonių dėl sklandžios pereigos ir liko galimybė, kad visos sąjungininkų pajėgos metų pabaigoje turės palikti šalį.
Tarptautiniams lyderiams, tarp jų Jungtinių Valstijų prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai), susirinkus Velse, vis dar nėra aišku, ar afganams pavyks išspręsti politinę krizę dėl naujo prezidento ir greitai pasirašyti saugumo susitarimą, pagal kurį JAV ir jų sąjungininkių kariai liktų toje šalyje ir ateinančiais metais.
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) įspėjo, kad Afganistano lyderius spaudžia laikas išspręsti konfliktą dėl ginčijamų prezidento rinkimų ir pasirašyti saugumo susitarimą.
Jis pažymėjo, kad sąjungininkės pasirengusios suteikti pagalbą bei karių ir įgyvendins įsipareigojimą afganų saugumo pajėgoms kasmet skirti 4,1 mlrd. JAV dolerių, tačiau kai kurie galutiniai sprendimai negali būti priimti, kol nerasta išeitis iš politinės aklavietės.
Pasak A.F.Rasmusseno, be susitarimo „negali būti misijos. Nors mūsų kariniai vadai planuodami parodė didžiulį lankstumą, laikas spaudžia. Kuo anksčiau atsiras teisinis pagrindas, tuo bus geriau“.
Balandžio 6 dieną vykusiuose rinkimuose, kuriuose buvo renkamas prezidento Hamido Karzai (Hamido Karzajaus) įpėdinis, nugalėtojas neišaiškėjo, todėl buvo surengtas antrasis turas, kuriame susirungė du kandidatai. Abu jie vėliau atšaukė savo stebėtojus iš balsų audito, kuris surengtas siekiant išaiškinti nugalėtoją. Galutiniai audito rezultatai turėtų būti paskelbti kitą savaitę.
JAV planuoja iki metų galo išvesti iš Afganistano beveik visas savo pajėgas. Numatyta, kad čia liks apie 10 tūkst. karių, kurie patarinės afganams ir vykdys kai kurias kovos su terorizmu misijas. Iki 2015-ųjų pabaigos karių skaičius turėtų sumažėti dar perpus, o 2016 metų gale amerikiečių karių turėtų likti vos 1 000.
NATO viršūnių susitikime valstybių lyderiai patvirtino įsipareigojimą numatytai misijai Afganistane ir per trumpą ceremoniją pagerbė karius, žuvusius per 13 metų trukusį karinį konfliktą.
Kadangi Afganistane dar nėra naujo prezidento, šaliai viršūnių susitikime atstovauja gynybos ministras generolas Bismullah Khanas Mohammadi (Bismula Chanas Mohamadis). Kadenciją baigiantis valstybės vadovas H.Karzai ir du prezidento rinkimų kandidatai susitikime nedalyvauja.
Kaip pranešė A.F.Rasmussenas, abu kandidatai - buvęs užsienio reikalų ministras Abdullah Abdullah (Abdula Abdula) ir buvęs finansų ministras Ashrafas Ghani (Ašrafas Ganis) perdavė žinią NATO, kad „jie padarys viską, kad būtų pasiektas politinis susitarimas“.
Prieš prasidedant NATO viršūnių susitikimui Talibanas smogė vyriausybiniam kompleksui Afganistano rytuose. Per šią ataką žuvo mažiausiai 12 žmonių.
NATO lyderiams skirtame griežtame pareiškime Talibanas pažymėjo, kad visų užsienio kovinių pajėgų pasitraukimas šių metų pabaigoje įrodo, kad „jokia valstybė negali pavergti laisvos šalies, ypač tokios išdidžios ir laisvos kaip Afganistanas“.
A.F.Rasmussenas sakė, kad NATO tariasi dėl pajėgų, kurios vykdys nekovinę patariamąją misiją, tačiau kai kurios narės dėl tebesitęsiančios prezidento rinkimų krizės dar nedavė tvirtų įsipareigojimų joje dalyvauti.
Pasak NATO vadovo, jis neabejoja, jog radus išeitį iš politinės aklavietės, šalys skirs visus būtinus pajėgumus vykdyti mokymų misiją.
Pagal 2012 metais NATO viršūnių susitikime Čikagoje pasiektą susitarimą, sąjungininkės įsipareigojo po 2014-ųjų finansuoti afganų pajėgas, kurias sudaro 230 000 karių. Tai joms kasmet atsieis apie 4,1 mlrd. JAV dolerių.
