„Neturiu nieko prieš Rusijos nacionalistus ar prieš galingą Rusiją, – žurnalistams pasakoja Dmitrijus, pastarosiomis savaitėmis budintis antpuolio net per paliaubas laukiančiame Mariupolio uostamiestyje. – Bet Vladimiras Putinas – net ne rusas. Jis – žydas.“
Dmitrijus – tikrojo savo vardo jis neatskleidžia – gimęs ir užaugęs Rytų Ukrainoje. Jis priklauso batalionui „Azov“ – savanoriams, kurie fronto linijose kaunasi su prorusiškais separatistais ir jiems padedančiais profesionaliais Rusijos kariais.
„Azov“ – tik vienas iš kelių savanorių batalionų Rytų Ukrainoje. Būtent savanorių daugiausia žūsta per mūšius, todėl jie šalyje laikomi bebaimiais didvyriais.
Tiesa, Ukrainos vyriausybei tokie batalionai kelia nemenką galvos skausmą. Mat kai ar jei konfliktas rytuose užges, savanoriai ginklus parsigabens į sostinę.
Ypač neramu dėl „Azov“, kurio dauguma narių kone didžiuojasi savo kraštutinėmis pažiūromis.
Svastiką vadina saulės ženklu
Pats Dmitrijus neigia esantis neonacis, bet apie nacistinės Vokietijos diktatorių Adolfą Hitlerį kalba svajingai ir yra įsitikinęs, kad Holokausto niekada nebuvo.
Žinoma, ne visi „Azov“ kovotojai mano taip, kaip Dmitrijus, tačiau „The Guardian“ žurnalistas Shaunas Walkeris, su batalionu praleidęs pastarąją savaitę, įsitikino, kad daugelio savanorių pažiūros toli gražu ne nuosaikios.
Be to, daugelis bataliono narių nusiteikę „atsivežti karą į Kijevą“ – kai tik nuslops mūšiai Rytų Ukrainoje.
„Azov“ simbolis įtartinai primena Vokietijos nacių „Vilko kablį“, tačiau ukrainiečiai tikina, kad tai tiesiog supintos raidės N ir I, reiškiančios „nacionalinę idėją“.
Nemažai kovotojų neslepia sąsajų su Ukrainoje veikiančiomis neonacistinėmis grupuotėmis, o tie, kurie juokdamiesi purto galvą, iškart išsiduoda nemokšiškai aiškindami savo neva normalias pažiūras.
„Aišku, kad ne, tai pasakos, čia tiesiog daug žmonių, kurie domisi skandinavų mitologija“, – pareiškia vienas savanoris, paklaustas, ar batalione yra neonacių, bet tuoj pat priduria, kad yra nacionalsocialistinių pažiūrų.
Kitas kovotojas ant peties išsitatuiravęs svastiką aiškina: „Svastika neturi nieko bendra su naciais, tai senovinis saulės ženklas.“
Batalione tarnauja ir kraštutinių dešiniųjų savanorių iš užsienio. Vienas jų – 37 metų Mikaelis Skilltas, snaiperis iš Švedijos, save vadinantis etniniu nacionalistu.
Asmeninės pažiūros nesvarbios
Vis dėlto Rusijos propagandos mašinos teiginiai, kad tokie radikalai – „Kijevo chuntos“, siekiančios išvalyti iš Rytų Ukrainos rusakalbius, įrankis, yra gerokai išpūsti.
„Azov“ sudaro tik nedidelę dalį visų Ukrainos karių, o netgi šio bataliono kovotojai nėra nusistatę prieš Rusiją – jie tarpusavyje kalbasi būtent rusiškai.
Yra net 30-metis savanoris iš Sankt Peterburgo.
Rusui labai patinka vienas separatistų vadeivų Igoris Strelkovas, bet pastarasis, deja, esą tėra „pėstininkas ant V.Putino šachmatų lentos“.
Galiausiai savanorius, kuriuos teisių pažeidimais ir net karo nusikaltimais jau įtaria ir „Amnesty International“, finansiškai remia Donecko regiono gubernatorius oligarchas Serhijus Taruta. Jo patarėjas Aleksandras Kovžunas karštai neigia, kad batalioną „Azov“ sudaro neonaciai.
„Asmeninės jų pažiūros – jų reikalas, kol jie nepažeidžia įstatymų. O simbolis tikrai nėra nacistinis, patikėkite. Koncentracijos stovyklose žuvo dalis mano giminės, tad aš puikiai užuodžiu nacių šūdus“, – sako A.Kovžunas.
Reikia „stipraus diktatoriaus“
Vieną praėjusios savaitės popietę „Azov“ kovotojai išvyko įteikti kelių dėžių šovinių Ukrainos pasieniečiams – tai buvo padėka už pagalbą per ankstesnį separatistų antpuolį prie Mariupolio.
„Šiame kare viską lemia asmeniniai ryšiai ir pažintys. Kijevas nedaro nieko.
Jei reikia artilerijos, gali skambinti generolui ir po trijų valandų būsi negyvas. Arba gali skambinti artilerijos bataliono vadui, ir jis padės iš karto“, – pasakoja vienas savanoris.
Antiteroristinės operacijos vadovams Kijeve daugelis tokių batalionų kovotojų iš tiesų siunčia tik blogiausius linkėjimus.
„Tokie generolai turėtų būti įkalinti už išdavystę. Galvos risis, net neabejoju. Aš manau, kad prasidės kova dėl valdžios“, – teigia švedas M.Skilltas, o jam antrina Dmitrijus: „Mūsų armija – liūtai, kuriems vadovauja avinėliai.“
Turint omenyje, kad tiek daug ginkluotų ir mūšiuose užgrūdintų vyrų grįš iš fronto, galvos gali ristis ne tiktai perkeltine prasme. Antai Dmitrijus teigia, kad Ukrainai reikia „stipraus diktatoriaus, kuris, nors ir pralietų daug kraujo, suvienytų tautą“.
„Prezidentas Petro Porošenka bus nužudytas per kelis mėnesius, o į valdžią ateis diktatorius.
Juk ką padarys milicininkai? Jie nieko nepadarė prieš taikius protestuotojus Maidane, tad tikrai nepasipriešins ginkluotiems kovotojams“, – įsitikinęs Dmitrijus.
Dauguma europiečių kviestų Ukrainą į ES
Dauguma europiečių mano, kad Ukraina turėtų būti pakviesta į Europos Sąjungą (ES) ir kad Rusijai turi būti taikomos dar griežtesnės sankcijos. Germano Marshallo fondo surengtos apklausos duomenimis, 52 proc. europiečių pritartų Ukrainos priėmimui į Bendriją.
Didžiausi Ukrainos narystės ES rėmėjai – lenkai (69 proc.), taip pat ispanai (62 proc.) ir italai (58 proc.). Didžiausi skeptikai – vokiečiai (prieš – 63 proc.) ir prancūzai (prieš – 52 proc.).
Maždaug du trečdaliai apklaustųjų teigė, kad ES turėtų taikyti Rusijai dar griežtesnes sankcijas. Tiek pat apklausos dalyvių mano, kad Bendrija turėtų ekonomiškai ir politiškai remti Ukrainą, net jei kyla nesutarimų su Rusija.
Tiesa, europiečiai, regis, abejoja, ar norėtų matyti Ukrainą tarp NATO narių. 46 proc. apklaustųjų pritartų šalies narystei Aljanse, 47 proc. naujokės bloke nenorėtų. 71 proc. apklaustųjų taip pat nepritartų karinei paramai Ukrainai.
