Užsienio žvalgybos specialistai pratybas „Vostok 2014“ išskiria kaip ypatingą reiškinį. Anot tarptautinio saugumo eksperto Andrzejaus Wilko, dirbančio Rytų studijų centre Varšuvoje, šios pratybos išsiskiria iš kitų savo trukme, karių ir karinės technikos gausa – „Vostok 2014“ prilygsta didžiausioms karinėms pratyboms, kurios vykdavo Sovietų Sąjungos laikais.
Karinę galią stiprina informacijos kampanijos
Rusų generolai pratybas Tolimuosiuose Rytuose pavadino „iš anksto neskelbtais“ pasirengimo kovai testais. Oficialiais duomenimis, į pratybas buvo įtraukta 155 tūkstančiai karių (iš jų 6500 rezervininkai), 8 tūkstančiai vienetų karinės technikos (iš jų – 1500 tankų ir 4000 šarvuočių), 632 lėktuvai ir sraigtasparniai, 84 karo laivai.
Tuo pat metu Rusijos karinės pajėgos rengia pratybas Rusijos europinėje dalyje, Arktyje ir aktyviai dalyvauja konflikte Ukrainoje.
Iš viso į pratybas įtraukta 200 tūkstančių karių ir keli tūkstančiai kovos mašinų, šimtai lėktuvų ir sraigtasparnių, apie šimtas laivų.
Ekspertai Lenkijoje taip pat turi informacijos apie pinigų upę, kurią Kremlius nukreipė į karo pramonę ir kariuomenę. Rusijos biudžeto projektai atskleidžia, kad išlaidos šalies gynybai įspūdingai auga, nepaisant to, jog Rusijos ekonomika lėtėja ir pradeda trauktis.
Planuojama, kad 2015 metais išlaidos karo mašinai pasieks 4 procentus BVP (2014 metais siekė 3,5 proc.). Iš viso Rusijos gynybos biudžetas paaugs 10 procentų ir turėtų būti apie 84 milijardai JAV dolerių. Rusijos kariuomenės veiksmų aktyvumą ir išaugusias išlaidas karybai lydi propagandos aparato plėtra. Informacijos kampanijos leidžia manipuliuoti visuomene ir parodyti gyventojams priešą – „agresyviuosius Vakarus“.
Ekspertų teigimu, trumpalaikis Maskvos tikslas – parodyti jėgą ir padidinti spaudimą Vakarams, priversti juos nuolaidžiauti Ukrainos klausimu. Kremlius trokšta pirmiausia įtikinti pačius rusus, kad Rusija vėl tapo JAV prilygstančia supervalstybe.
Daug toliau siekiančios Rusijos užmačios yra pasirengimas rimtam, didelio masto karui. Anot A.Wilko, Maskvos įsukta ir besiplečianti militarizacijos spiralė gali turėti labai didelę griaunamąją, pražūtingą galią. Pagrindinis tarptautinio saugumo ekspertams kylantis klausimas: ar ši spiralė jau pasiekė tašką, iš kurio nebegalima grįžti atgal?
Prarasta Ukraina - švelniausia pasekmė
A.Wilko nuomone, švelniausia dabartinės padėties pasekmė: Ukraina taps Rusijos tarnaite, kurią Maskva valdys nuolat rodydama jėgą.
Blogiausias scenarijus: Maskva pradės daug didesnio masto karą (prieš kurį rusų karo veiksmai Gruzijoje 2008 metais ar šiemet Ukrainoje atrodys kaip lengvas pasivaikščiojimas), kuriam pasirengti skiria milžiniškus pinigus.
Antai pratybose Tolimuosiuose Rytuose dalyvavo operacijų ir taktiniai daliniai iš įvairių tipų pajėgų bei divizijų, priklausančių Centro, Rytų karinėms apygardoms, taip pat Ramiojo vandenyno laivynas (kartu ir 4 povandeniniai laivai), įsitraukė ir rinktiniai daliniai iš Vakarų karinės apygardos.
Pagrindinis tokių pratybų scenarijus – ginkluotas susidūrimas su tariamo priešo pajėgomis. Tačiau apžvalgininkams ne paslaptis, kad per pratybas rusų armijos veiksmai modeliuojami tarsi karas vyktų su JAV ir Japonija. Rusija nori parodyti, kad savo pajėgas gali lengvai permesti per visą šalį ir bet kur pradėti frontą, nors tuo pat metu dalis rusų karių vykdo operacijas Ukrainoje.
Kita pratybų fazė numatoma 2015 metais europinėje Rusijos dalyje ir bus nukreipta Vakarų kryptimi. Prie šių pratybų greičiausiai prisidės Baltarusijos pajėgos.
Be to, A.Wilkas pažymi, kad beveik tuo pat metu, kai vyko pratybos „Vostok 2014“, Kaliningrado srityje rusai surengė taktines pratybas su 1000 karių ir 250 kovos mašinų bei specialiosios technikos vienetų. Panašaus dydžio pratybos vyko Rusijos karinėje bazėje Tadžikistane. Volgogrado regione rugsėjo 23 dieną Rusija surengė bendras pratybas su Indija.
Rugsėjo viduryje mažiausiai keturių batalionų taktinės grupės įsitraukė į karo veiksmus Donbase. O kur dar pranešimai iš viso pasaulio (nuo Baltijos jūros iki Japonijos ir Aliaskos krantų) apie Rusijos strateginių bombonešių skrydžius.
Karinę pramonę siekia paversti ekonomikos varikliu
Karo aistros apimtas Kremlius ėmė sparčiai semti pinigus iš naftos dolerių maišto. Rusijos valdžia kuria būsimo biudžeto projektus. Jau dabar numatyta, kad išlaidos karinėms pajėgoms didės. Biudžeto planą 2015–2017 metams jau patvirtino vyriausybė.
Nors šalies ekonomika stoja (prognozuojama, kad BVP susitrauks po 1 procentą per metus), infliacija didelė (8 procentai), o rublio kursas smunka (vienas JAV doleris sausį kainavo 33 rublius, o rugsėjį – jau 38 rublius), išlaidos karybai, kuri biudžeto projekte išskiriama kaip „Nacionalinė gynyba“, nenumaldomai didėja. Žinoma, didėja kitų sričių, pavyzdžiui, socialinių ar švietimo, sąskaita.
O Rusijos pinigų maišas – ne toks išsipūtęs kaip anksčiau. Krinta naftos kainos, mažėja pajamos iš eksporto, kurios sudarė svarbią įplaukų į biudžetą dalį, taip pat dėl sankcijų ėmė strigti bankų sektoriaus veikla. Todėl virš milžiniškų karinių išlaidų iškyla klausimas dėl tikrosios Rusijos finansų padėties. Pasak Lenkijos ekspertų, Rusija atsidūrė ant finansinės bedugnės krašto, o tai, kad tokioje situacijoje pinigai kišami į tankus, rodo, kokį ateities scenarijų Maskva renkasi. Juk karu galima pateisinti įvairias negandas ir trūkumus, su kuriais ima susidurti gyventojai.
Ekonomistai pastebi, kad Rusijos militarizacija lemia šalies ekonomikos kryptį, mat daug lėšų skiriama Rusijos ginkluotųjų pajėgų modernizacijai, siekiant atgaivinti karinę pramonę, kuri turėtų tapti visos šalies ekonomikos varikliu.
Kremlius įnirtingai suka propagandos mechanizmą, sudarytą iš sau pavaldžių visuomenės informavimo priemonių. Karo spalvos ima dominuoti socialiniame gyvenime: kuriasi nacionalistų organizacijos, mokyklose ugdoma patriotinė dvasia, atgyja imperinės ambicijos, o visuomenės akyse Rusija piešiama kaip vienintelė atsvara „degraduojančiai ir niekingai Vakarų kultūrai“, vienintelė kilni jėga, galinti pakeisti pasaulį. Galiausiai tokias nuostatas įtvirtina įvairūs politikų sprendimai.
Todėl tarptautinio saugumo ekspertas A.Wilkas įspėja, kad Rusijos militarizacijos spiralė pasiekė tašką, iš kurio nėra kelio atgal: Maskvos komanda tapo savo politikos įkaitė.
„Atsižvelgiant į šiandienos Rusijos vidaus ir tarptautinę padėtį, padidėjusį Rusijos pajėgų aktyvumą ir išaugusias išlaidas gynybai suvaržyti bus labai sunku“, – teigia Lenkijos analitikų centro atstovas.
A.Wilko teigimu, švelniausia pasekmė bus Ukrainos praradimas – ši šalis greičiausiai taps Rusijos vasale.
Kremliaus veiksmai įgijo didelį pagreitį, išlaidos karybai prilygsta daug didesnei „investicijai“ negu karas Gruzijoje, o kariniai veiksmai Ukrainoje, pradėti vasarį, gali būti didžiojo Maskvos suplanuoto karo pradžia. NATO ir Europos Sąjunga dabar turi pažvelgti į ilgalaikę perspektyvą ir atsakyti į klausimą, koks bus kitas Maskvos smūgis, jeigu neskaičiuotume Ukrainos.
