Paliaubos tarp Ukrainos karių ir prorusiškų separatistų buvo paskelbtos dar rugsėjo pradžioje, bet jos iki šiol tebuvo popierinės.
Toliau griaudėjo automatų šūviai, artilerijos atakos, o nuožmiausi mūšiai vyko aplink strategiškai svarbų Donecko oro uostą.
Tačiau dabar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gana netikėtai įsakė atitraukti tūkstančius karių nuo šalies sienos su Ukraina – neva baigėsi „vasaros periodo pratybos“.
O šios valstybės prezidentas P.Porošenka paskelbė susitaręs su V.Putinu dėl susitikimo Milane artėjantį penktadienį.
Žinoma, iki dvišalių santykių, bent panašių į normalius, dar toli. Tačiau ir Rusija, ir Ukraina turi priežasčių siekti išties tvirtų paliaubų.
Nori įtikti Vakarams
Antai Ukraina ruošiasi rinkimams į Aukščiausiąją Radą – jie bus surengti jau spalio 26 dieną. Be to, Kijeve, artėjant žiemai, o ji Rytų Europoje būna šalta, būgštaujama dėl dujų tiekimo.
Savo ruožtu Rusija, parodžiusi, kad iš tiesų stengiasi pasiekti taiką Rytų Ukrainoje, galėtų tikėtis, jog JAV ir Europos Sąjunga atlaisvins šalies ekonomiką spaudžiančius sankcijų pančius.
Dėl sankcijų V.Putinui galvą skauda ne juokais – krintančios naftos kainos kenkia Rusijos ekonomikai. Be to, rublio vertė toliau smunka – vis daugiau rusų perka JAV dolerius.
Iki šiol Vakarai nuolat tvirtino, kad panaikinti sankcijas nėra priežasties – iš Briuselio ir Vašingtono puikiai matyti, kad paliaubos neveikia.
Bet JAV ir ES pozicija gali pasikeisti – ypač jei penktadienio derybos, kurioms tarpininkaus Vokietijos kanclerė Angela Merkel, bus produktyvios.
Sukritikavo ultrapatriotus
Aišku, susitarti bus sunku dar ir dėl to, kad nei Kijevas, nei Maskva negali visiškai kontroliuoti kovotojų Donbase veiksmų. Todėl nors P.Porošenka ir V.Putinas galbūt nori pasirodyti Vakarams kaip kompromiso ieškantys lyderiai, kiekvieną jų spaudžia Ukrainos ir Rusijos nacionalistai – esą reikia kovoti toliau. Iki galo.
P.Porošenka, regis, pamėgino įtikti kietosios linijos šalininkams, kai šeštadienį atleido gynybos ministrą Valerijų Heletejų – jis sulaukė ypač daug kritikos dėl to, kad nesugebėjo surengti lemiamo puolimo prieš separatistus ir ignoravo pranešimus apie Rusijos karių invaziją į Rytų Ukrainą.
Vietoj V.Heletejaus greičiausiai dirbs Nacionalinės gvardijos vadovas Stepanas Poltorakas. Daugelis kariškių ir savanorių jau paskelbė juo pasitikintys kur kas labiau nei atleistuoju ministru.
S.Poltorako kandidatūrą antradienį jau patvirtino Aukščiausioji Rada, o jam gali tekti kovoti su vidiniais nesutarimais pačioje kariuomenėje. Pirmadieno vakarą prieš prezidento administracijos jau protestavo keli šimtai Nacionalinės gvardijos narių – jie siekia leidimo baigto tarnybą.
Kariškiai protestavo dėl jiems nemokamo atlygio. Be to, jie teigia tarnaujantys jau 18 mėnesių, kai standartinė tarnybos trukmė – metai.
Kita vertus, P.Porošenka neketina atnaujinti mūšių Donbaso regione. Jis sekmadienį paskelbė, jog sieks susitarti dėl nuolatinių paliaubų, o į „šovinistinių patriotų“ kritiką reagavo griežtai: „Jie nesupranta realybės.“
O realybė tokia, kad vasarą, ukrainiečiams perėmus iniciatyvą mūšiuose su sukilėliais, pastariesiems į pagalbą atskubėjo profesionalūs Rusijos kariai. Tada Ukrainos kariškiai turėjo bėgti, bėgtų jie ir dabar.
Remsis patriotais ir profesionalais
S.Poltorakas antradienį pareiškė, kad savo darbe ketina remtis „profesionalais ir patriotais“.„Savo darbe remsiuosi profesionalais ir Ukrainos patriotais“, – 49 metų generolas pulkininkas sakė per rytinį plenarinį Aukščiausiosios Rados posėdį po to, kai parlamentas patvirtino jo kandidatūrą į gynybos ministro postą.
„Aiškiai suprantu ir žinau, ką būtina nuveikti, – S.Poltorakas sakė deputatams. – Ukrainai reikalinga taika. Tos taikos garantija gali būti tik modernios, mobilios ir gerai aprūpintos Ukrainos ginkluotosios pajėgos.“
Trys gynybinės linijos
Ukrainos prezidentas taip pat pareiškė, kad Kijevas sieks iš sukilėlių susigrąžinti pasienio su Rusija kontrolę. Esą ES Kijevui paskolinti žvalgybiniai bepiločiai orlaiviai padės stebėti judėjimą, kaip saugoma siena.
Tiesa, P.Porošenka, atrodo, pripažino, kad sukilėlių kontroliuojamą teritoriją iš kitos pusės atkirs ir nauja siena. Esą bus suformuotos trys gynybinės linijos – iš apkasų, bunkerių, tankų.
Pagal rugsėjo 5-osios paliaubų sutartį planuota nustatyti demilitarizuotą zoną išilgai fronto linijos ir suteikti sukilėliams ribotą autonomiją Ukrainos sudėtyje.
Pamažu imant aiškėti regiono ateičiai slopsta ir susirėmimai. Separatistai šeštadienį netgi paskelbė „ramybės periodą“.
Tiesa, kautynės tęsėsi prie Donecko oro uosto. Anot ekspertų, separatistai nori išstumti vyriausybės karius iš svarbaus objekto prieš pasiekiant taikos susitarimą – esą tada oro uostas priklausytų sukilėliams.
