Dešimtis ar net šimtus milijonų dolerių metusi į savo strateginės aviacijos tobulinimą, Rusija tiesiog mėgaujasi skrydžiais, kurie pasaulį šiurpina. Atrodo, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ne taip seniai pažadėjęs pasiųsti savo bombonešius prie Amerikos krantų, burną aušino ne tuščiai. Šią savaitę pranešta apie vieno iš Rusijos strateginės aviacijos dinozauro, tolimojo skrydžio bombonešio Tu-160, sėkmingą modernizavimą.
Rusijos karinėms oro pajėgoms priklausantis viršgarsinis strateginis bombonešis Tu-160, kartu su kitu tolimojo skrydžio strateginiu bombonešiu Tu-95, iki šiol buvo laikomas tik vienu iš Šaltojo karo simboliu. Tais laikais nerimo kėlęs orlaivis gamintas 1970–1980 metais Tupolevo konstruktorių biure. Tai buvo labai brangus, tačiau vis dėlto gana toli skrendantis aparatas. 2013 m. duomenimis rusai turėjo 16 šių orlaivių, kartais dar vadinamų „Baltąja gulbe“.
Pernai Rusija pranešė, kad orlaiviai bus modernizuoti ir perginkluoti. Trijų pirmų Tu-160 (paženklintų borto numeriais 601, 602 ir 605) modernizavimui Rusijos gynybos ministerija skyrė apie 100 mln. dolerių.
O jau šią savaitę valstybės kontroliuojama „Jungtinė aviacinės statybos korporacija“ (AOK) pranešė, kad kapitališkai suremontuotas ir modernizuotas strateginis bombonešis atliko pirmą savo skrydį. Pakilęs iš oro uosto Kazanėje, Tu-160 ore išbuvo 2 val. 40 min.
Pranešama, kad modernizuoto orlaivio dar laukia keli bandymai, o vėliau jis bus perduotas karinėms oro pajėgoms. Iki 2020 m. ne tik bus modernizuoti ir perginkluoti praktiškai visi Rusijos turimi Tu-160, bet žadami ir nauji strateginiai bombonešiai.
„Šiuo metu įmonės cechuose vykdomas pirmos eilės raketnešio Tu-160 modernizavimas, tuo pačiu keičiama beveik visa radiolokacinė ir navigacinė įranga. Orlaivio sistemų modernizavimas leis pagerinti technines skrydžio charakteristikas“, – pranešė AOK.
Modernizavimu susirūpinta po povandeninių laivų nesėkmės
Nors apie bombonešių Tu-160 modernizavimą pranešta tik pernai, strateginių pajėgų būkle Rusijoje susirūpinta dar 2004 metais. Tąkart beviltiškai susimovė karinės jūrų pajėgos. Prezidento Vladimiro Putino akivaizdoje buvo planuojama pademonstruoti balistinių raketų paleidimą iš atominių povandeninių laivų.
Tačiau „pakazucha“ neįvyko. Stebint V.Putinui, raketų paleisti nepavyko net iš dviejų povandeninių laivų. Kas vyko po to, viešai neskelbiama. Tačiau faktas tas, jog kariškiai visoje Rusijoje puolė tikrinti ir kitas savo strateginės ginkluotės pajėgas.
Patikrinimai buvo surengtas ir strateginės aviacijos daliniuose. Bombonešių Tu-160 bei Tu-95 pilotai pasirodė žymiai geriau už savo vargšus kolegas iš povandeninių laivų.
Po patikrinimų buvo priimtas sprendimas modernizuoti visas strateginės reikšmės turinčias pajėgas, taip pat ir tolimojo skrydžio aviaciją. Buvo nuspręsta, kad visi sunkieji bombonešiai Tu-160 ir Tu-95 bus aprūpinti naujomis navigacijos sistemomis, jų valdymo įranga ir naujais nusitaikymo kompleksais. Tai orlaiviams leis ne tik gabenti tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas Kh-555, bet ir kitus tikslaus pataikymo raketinius ar bombų kompleksus.
Beje, tolimojo nuotolio sparnuotosios raketos Kh-555 (pagal NATO klasifikaciją – Kent-C) yra naujausia, dar sovietiniais laikais sukurtos raketos Kh-55 (pagal NATO klasifikaciją – Kent-A) versija. Iki 2008 m. šių branduolinį ginklą galinčių gabenti raketų varikliai buvo gaminami Ukrainoje. Ši šalis iš Sovietų Sąjungos laikų buvo paveldėjusi šimtus šio tipo raketų.
Ukrainai atsisakius branduolinio ginklo mainais į Rusijos pažadą (kurį šiemet sulaužė) nesikėsinti į Krymą, nuo 1998 m. iki 2002 m. Ukraina 487 raketas Kh-55 utilizavo, o 587 grąžino Rusijai.
Nuo 2012 m. šių raketų varikliai gaminami tik Rusijoje.
Fiksuoja taikinius
Šaltojo karo laikas rusų strateginių bombonešių Tu-160 bei Tu-95 skrydžiai niekam nebuvo naujiena. Subyrėjus Sovietų Sąjungai šie orlaiviai liovėsi gąsdinti pasaulį. Tačiau 2007 m. buvo priimtas politinis sprendimas skrydžius atnaujinti.
Iš pradžių jų dar nebuvo daug. Tačiau su kiekvienais metais vis daugėjo ir daugėjo. Šiemet rusų karo orlaivių skrydžių visame pasaulyje jau tiek daug, kad NATO atstovai tvirtinai, jog net Šaltojo karo metais nebuvo skraidoma taip intensyviai.
Maža to, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu visai neseniai pranešė, kad strateginiai bombonešiai ir toliau skraidys ne tik palei šalies sienas, bet ir vakarinėje Atlanto vandenyno bei rytinėje Ramiojo vandenyno dalyse. Kitaip tariant – prie JAV krantų.
Savaime suprantama, toks rusų aktyvumas kelia nerimą Vakarų šalims. NATO teigia, kad ne tik strateginiai bombonešiai, bet ir kiti Rusijos karo orlaiviai dažniausiai skrenda be skrydžių planų, išjungtais autoatsakikliais, jų pilotai nebendrauja su civiliniais skrydžių kontrolieriais. O tai jau kelia pavojų civilinei aviacijai.
Patys rusai pastaruoju metu jau net nebando bent dėl akių tvirtinti, jog tai tik treniruotės ar nekalti mokomieji skrydžiai.
„Patruliuodami pilotai ne tik mokosi orientuotis nežinomoje oro erdvėje, tobulina degalų papildymo ore įgūdžius, bet ir atlieka radioelektroninės žvalgybos užduotis, atlieka ginkluotės panaudojimo veiksmus. Lėktuvai skrenda be raketų, bet taikiniai fiksuojami radarais, taikinių koordinatės įvedamos į orlaivio kompiuterius“, - vos prieš savaitę rašė Rusijos leidinys „Vzgliad“.
NATO naikintuvai nuolat lydi greta Aljanso sienų pasirodančius rusų orlaivius. Tačiau kol šie skrenda tarptautinėje erdvėje, juos galima tik stebėti.
„Amerikiečiai puikiai žino, iš kokių taškų mes kylame, - tam pačiam leidiniui „Vzgliad“ praėjusią savę tvirtino buvęs Rusijos tolimosios aviacijos ir Rusijos KOP vadas Piotras Deinekinas. - Nespėji galvos pasukti, o jų naikintuvai mums iš šonų jau užėmę pozicijas. Lydi mus, vieni kitiems grandinėle perdavinėja“.
Žada dislokuoti užgrobtame Kryme
Priėmę sprendimą atnaujinti tolimus skrydžius, rusai atnaujino ir sunkiesiems bombonešiams tinkančius, bei tolimiems skrydžiams pritaikytus aerodromus. Tai tarsi tarpinės bazės, kur pilotai ilsisi, o techninės tarnybos apžiūri orlaivius, papildo juos degalais. Pagrindiniai tokie aerodromai šiuo metu yra prie Vorkutos Sibire, prie Vladivostoko Tolimuosiuose Rytuose, Barananovičiuose (Baltarusija), Kanto aviacijos bazė (Kirgizija). Bet tai tik tarpinės stotelės. Aerodromų, iš kurių kyla strateginiai bombonešiai, yra žymiai daugiau.
Pastaruoju metu kalbama, kad Tu-95 bus dislokuotas ir Rusijos užgrobtame Kryme.
Kai 2008 m. viduryje du Tu-160 nusileido Venesueloje (bombonešius lydėjo ir naikintuvai Su-27), pasaulis tik svarstė, kodėl rusus sudomino Lotynų Amerika.
O dabar jau ir patys rusai nebeslepia, kad bazės Amerikos žemyne jiems reikalingos gąsdinti JAV.
„Iki JAV iš Rusijos reikia skristi 10 valandų. Bet net ir su dviem degalų pasipildymais ore, mūsų orlaivis prie pat JAV pakrantės gali išbūti vos pusantros valandos, - tvirtina generolas P.Deinekinas. - Turėdami vietas Lotynų Amerikoje, kur gali bazuotis, mūsų orlaiviai prie JAV krantų gali išbūti neribotą laiką. Žinoma, kad amerikiečiams tai labai nepatinka“.
Dabartinis Rusijos tolimosios aviacijos vadas Anatolijus Žichariovas teigia, kad atnaujinus strateginių bombonešių skrydžius 2007 m., Tu-160 ir Tu-95 jau atliko kelis šimtus tolimų skrydžių. NATO tvirtina, kad šiemet Aljanso naikintuvai pasitikti rusų jau kilo per 400 kartus. Į šį skaičių įeina ne tik sunkiųjų bombonešių palyda, bet ir smulkesni incidentai.
Apie strateginius bombonešius Tu-95 ir Tu-160
Tu-95 (pagal NATO klasifikaciją – Bear) – yra sovietinių laikų turbosraigtinis strateginis bombonešis, galintis gabenti ir raketas. Jo paskirtis – naikinti objektus priešo užnugaryje bet kuriuo laiku, bet kokiomis oro sąlygomis.
Orlaivis buvo tapęs šaltojo karo simboliu. Be to, tai vienintelis serijiniu būdu gamintas turbosraigtinis bombonešis. Ir tai yra vienas iš nedaugelio karinių lėktuvų, naudojamų jau daugiau kaip pusę amžiaus. Jis pradėtas eksploatuoti 1956 m.
Orlaivis gali nuskristi itin toli, jo standartinę įgulą sudaro septyni žmonės. Lėktuvo maksimalus greitis – 920 km/val., kovinio veikimo spindulys – 6 tūkst. 500 km, maksimalus skrydžio atstumas – 13 tūkst. km, maksimalus skrydžio aukštis – 12 tūkst. metrų.
Tu-95 varomas keturiais varikliais. Jo sraigtai suprojektuoti taip, kad lėktuvą varo sukdamiesi į skirtingas puse. Tuo pačiu, Tu-95 yra laikomas triukšmingiausiu kada nors pagamintu lėktuvu. Jis kelia tokį triukšmą, kad net ir povandeninių laivų jūreiviai, būdami po vandeniu, girdi virš galvos praskrendantį šį monstrą.
Tu-160 (pagal NATO klasifikaciją – Blackjack) yra viršgarsinis sunkusis tolimojo nuotolio bombonešis su kintama sparnų geometrija.
Keturiais galingais varikliais varomas orlaivis laikomas pačiu didžiausiu karo aviacijos istorijoje reaktyviniu lėktuvu, taip pat ir didžiausiu lėktuvu su kintama sparnų geometrija. Tuo pačiu, tai yra pats stambiausias kovinis lėktuvas pasaulyje, su didžiausia pasaulio bombonešių pakylimo mase.
Orlaivis skirtas gabenti branduoliniam ginklui, taip pat ir įprastinei ginkluotei, su kuria naikinami taikiniai nutolusiuose rajonuose ir giliame užnugaryje.
Orlaivio įgulą sudaro keturi žmonės. Jie visi skrenda bendroje izoliuotoje kabinoje. Visi įgulos nariai aprūpinti ir skrenda kėdėse, turinčiose katapultavimosi funkciją.
Lėktuvo ilgis – 54 metrai, plotis – 13 metrų, maksimalus greitis – 1 tūkst. 800 km, maksimalus skrydžio aukštis – 14 tūkst. metrų.
