Kiekvienos šalies situacija yra unikali saugumo požiūriu. Armijos dydį sąlygoja daug veiksnių – geografinių, politinių, diplomatinių, finansinių. Ar šalis yra neramiame regione, kaip, tarkime, Indija, Afganistanas arba Jordanija, ar tradiciškai ramiame – kaip JAV, Liuksemburgas ar Kanada?
Ar šalies kariuomenė sutelkta tik šalies viduje, ar vykdo operacijas už šalies ribų? Kiek konkrečios šalies vyriausybė gali skirti lėšų karinėms išlaidoms?
Į visus šiuos veiksnius pasistengė atsižvelgti leidinio analitikai.
„Šaltojo karo pabaiga buvo paženklinta karinės galios vektoriaus poslinkio pradžia rytų kryptimi.
Britų armija, turėjusi 1990 metais 120 tūkst. kariškių, iki 2020 metų sumažins jų skaičių iki 82 tūkstančių.
Prancūzijos armija nuo 236 tūkstančių kariškių 1996 metais sumažėjo iki 119 tūkstančių.
Labiausiai savo kariuomenės gretas praretino Vokietija – iš 360 tūkst. kariškių 1990 metais šiandien beliko tik 62 tūkstančiai – beveik 6 kartus mažiau“, - rašo žurnalas.
Tuo pačiu, pažymi leidinys, kai kurios Azijos šalys šiandien jau turi armijas, kuriose tarnauja per pusę milijono kariškių – tai Indija, Pakistanas, Šiaurės ir Pietų Korėjos ir Kinija. O kiekviena iš, tarkime, tokių šalių, kaip Mianmaras (Birma), Iranas ir Vietnamas turi armijas, kurios bent penkis kartus yra didesnės, negu Vokietijos armija.
Tačiau kariniai kadrai, arba žmogiškieji ištekliai toli gražu dar ne viskas. Pagal paskaičiavimus KLDR armijoje yra apie 950 tūkst. žmonių, tačiau ginkluotė pasenusi, be šiuolaikinių karinių technologijų.
Ar gali 62 tūkst. Bundesvero (Bundeswehr) kareivių sutriuškinti 1,1 mln. karių turinčią Indijos armiją? Pats tokio klausimo iškėlimas yra nekorektiškas, mano „The National Interest“. Ir siūlo susipažinti su savo reitingu, į kurį pateko penkios pačios galingiausios pasaulio armijos. Reitingas sudarytas atsižvelgus į daugelį parametrų.
Pirmoje vietoje – JAV armija. 535 tūkst. kariškių, dauguma iš jų – kovinių veiksmų veteranai. Šiuolaikinė ginkluotė ir ekipuotė, patikimai funkcionuojančios logistikos sistemos. Amerikiečiai pajėgūs vykdyti plataus masto kovines operacijas toli už savo pusrutulio ribų.
Antroje vietoje – Kinijos Liaudies išlaisvinimo armija (LIA). Didžiausia Azijoje. Vien tik sausumos pajėgos turi 1,6 mln. aktyvių kovinių vienetų. LIA užtikrina KLR sienų apsaugą ir yra pajėgi vykdyti kovines operacijas „pasaulio mastu“.
Trečioje vietoje – Indijos armija. Joje tarnauja 1,12 mln. žmonių, ir tai yra antroji pagal skaitlingumą Azijos armija. Indijai, geografiškai įspraustai tarp tradicinių konkurentų – Pakistano ir Kinijos – reikalinga armija, kuri galėtų apsaugoti savo valstybės sienas ir ginti savo teritoriją. Dėl šalyje dažnai kylančių maištų ir neramumų Indija turi laikyti galingą sausumos kariuomenę. Per pastarąjį dešimtmetį Indijos armija buvo iš pagrindų modernizuota pagal Vakarų modelį, dėl ko ji tapo mobilesnė, pažymi leidinys.
Rusijos ginkluotosioms pajėgoms leidinys skyrė ketvirtąją vietą. „The National Interest“ duomenimis, RF sausumos kariuomenėje tarnauja 285 tūkst. kariškių – tai maždaug pusė JAV armijos karių skaičiaus. Ji gana gerai aprūpinta ir visiškai mechanizuota. Tačiau Rusija – didžiulę teritoriją turinti šalis, ir kiekvienam jos kareiviui tenka maždaug po 60 kvadratinių kilometrų. Tuo pačiu daugelis Rusijos kariškių turi nemažą kovinę patirtį, įgytą praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pradžioje Čečėnijoje, rašo žurnalas.
Reitingo 5 pozicijoje yra Didžiosios Britanijos armija su 102 tūkst. kariškių. Gana nedidelė pasaulio mastu ji šiandien yra kovoti geriausiai pasirengusi Europos armija. Ji gali vykdyti įvairiausias kovines operacijas tiek sausumoje, tiek ore ir jūrose, tvirtina „The National Interest“.
