Nėra jokių abejonių, kad NATO virš Baltijos jūros vienas po kito periminėjami Rusijos naikintuvai tik dar labiau sustiprina įtarimus. Kongreso sprendimas skirti karinę pagalbą Ukrainai taip pat šaldo NATO ir Rusijos santykius.
Tiesa, kalbos apie tai, kad Baltijos šalys ypač susirūpino savo saugumu, atrodo visiškai perdėtos, jei pažvelgsime į jų biudžeto dalis, skiriamas krašto apsaugai. Nuo minimalių jos buvo kilstelėtos iki, geriausiu atveju, smulkių.
2006 metų susitarimas reikalavo, kad visos NATO narės skirtų ne mažesnę nei 2 procentų šalies biudžeto dalį krašto apsaugai, tačiau tik kelios valstybės tai sugebėjo padaryti. Prieš aštuonis metus tik JAV, Jungtinė Karalystė, Graikija ir Estija buvo tarp 28 valstybių, vykdančių šį pažadą.
Visos trys Baltijos šalys pastaruoju metu labai daug kalba apie būtinybę užtikrinti saugumą regione, tačiau žingsniai, kuriuos jos žengia, nepatvirtina šios propagandos. Štai Estija savo krašto apsaugai skiriamą dalį padidino nuo 2,0 proc. iki netgi … 2,05 proc.!
Lietuvos ir Latvijos reikalai dar blogesni. Lietuviai kilstelės nacionaliniam saugumui skiriamą dalį nuo 0,89 iki 1,01 proc., o latviai – nuo 0,91 iki 1 proc. Šalys, trimituojančios apie Rusijos grėsmę, daro labai mažai, kad šią grėsmę atremtų. Net ir 2 procentai būtų tik minimali pastanga, jau nekalbant apie varganą procentą.
Mažai kas gali tikėtis, kad Baltijos valstybėms pavyktų atlaikyti Rusijos karinį puolimą, tačiau jos turėtų modernizuoti ir ugdyti karines pajėgas, kurios būtų pajėgios gerokai padidinti puolimo kainą ir atbaidyti Maskvą nuo tokių minčių. Tam reikėtų bent tris ar penkis kartus didesnių išlaidų.
Nėra jokių ženklų, kurie rodytų, jog Baltijos valstybės nusiteikę atlikti tokias būtinas reformas ir stiprinti krašto apsaugą veiksmais, bet ne žodžiais. Geografinis Baltijos šalių pažeidžiamumas turėtų JAV įspėti, kad šie „partneriai“ didina tik įsipareigojimus, bet jokio savo indėlio neįneša.
Vašingtonas vis labiau juda karinės konfrontacijos link su branduoliniu ginklu grasinančia Rusija dėl valstybių, kurios turi jam visiškai menką ekonominę ar strateginę prasmę, pabrėžė amerikiečių apžvalgininkas.
JAV pareigūnai turėtų rimtai pagalvoti, ar jiems bus verta ginti tokius partnerius, kurie patys visiškai nenori ar neturi ryžto ir neieško galimybių patys stiprinti savo gynybą. Suprantamos kalbos, kad JAV turėtų rūpintis Estijos, Latvijos, Lietuvos gynyba, tačiau nepateisinama, kad dabar amerikiečiai rūpinasi ja daug daugiau nei patys Baltijos šalių gyventojai.
Vis dėlto būtent tokia yra dabartinė padėtis, teigia „Newsweek“ apžvalgininkas.
