Savo darbuose jie vaizduoja kolegas ginkluotus tik pieštukais ir rašikliais prieš susidoroti siekiančius teroristus. Taip karikatūrininkai reiškia ne tik paramą Prancūzijai, bet ir pabrėžia kitą svarbią problemą – žodžio ir spaudos laisvės išniekinimą.
Dauguma politines karikatūras piešiančių dailininkų prisipažįsta neretai sulaukiantys grasinamų skambučių. Jų manymu karikatūros dažnai sulaukia daugiau dėmesio ir kontroversiškos reakcijos, nes yra vaizdinė medžiaga, peržengianti kalbos barjerus ir suprantama daugelio žmonių.
Vienas gyvų likusių savaitraščio „Charlie Hebdo“ redaktorių pranešė, kad naujas numeris bus išleistas ateinančią savaitę.
Redakcijos darbuotojas Patrickas Pelloux teigia, kad naujas numeris pasirodys praėjus savaitei po žudynių ir įrodys, kad „kvailybė nelaimės“.
Ir toliau kovos už laisvę
Keli satyrikai gynė savo teisę nevaržomai išjuokti bet ką, o redaktoriai pabrėžė, kad trečiadienį įvykdyta ataka, per kurią buvo nužudyti 12 žmonių, įskaitant kai kuriuos žinomiausius Prancūzijos karikatūrininkus, buvo smūgis, nutaikytas į žiniasklaidos laisvės ir demokratijos širdį.
Tarp karikatūrų, žaibiškai išplitusių internete, buvo australo Davido Pope'o piešinys, vaizduojantis teroristą su rūkstančiu automatu, stovintį prie nužudyto karikatūrininko ir sakantį: „Jis išsitraukė pirmas.“
„Kad ir kaip būtų, žmonės, vykdantys tokias atakas, negali apginti idėjų tokiomis priemonėmis – ir jiems nepasiseks“, – parašė D.Pope'as ir pridūrė, kad anksčiau buvo susitikęs su vienu iš nužudytų karikatūrininkų ir kad ši ataka „užgavo nervą“.
„Mūsų uždavinys – toliau dirbti savo darbą... Sutelkti satyrą į esančius valdžioje ir tuos, kurie siekia įgyti valdžią bjauriomis priemonėmis, – kaip tie užpuolikai; būti dalimi judėjimo, kuris skatina socialinį solidarumą, laisvą, atvirą ir pakančią visuomenę“, – pabrėžė dailininkas.
Pietų Afrikos Respublikos karikatūrininkas Zapiro išreiškė viltį, kad ši ataka „nesukels tolesnio stingdančio poveikio satyrikams, apžvalgininkams ir žurnalistams – bet kuriems laisviems mąstytojams visuomenėje“.
„Tačiau bijau, kad toks scenarijus, ko gera, neišvengiamas“, – pridūrė jis.
Kaip ir „Charlie Hebdo“, Zapiro, kurio tikrasis vardas – Jonathanas Shapiro, buvo smerkiamas dėl savo karikatūrų, pašiepiančių musulmonų pranašą Mahometą.
Apkaltino provokacija
Dienraštis „Financial Times“ buvo vienas iš nedaugelio, kritikavusių „Charlie Hebdo“: vienas jo redaktorių Europoje išprovokavo neigiamų komentarų, paskelbęs straipsnį, kuriame to Prancūzijos savaitraščio politiką įvardijo „kvaila“ ir „bukagalviška“.
Internete paskelbtame straipsnyje Tony Barberis pasmerkė ataką Paryžiuje, bet kaltino „Charlie Hebdo“ „redaktorių kvailumu“, pabrėždamas, kad leidinys „tiesiog kvailai elgėsi“ provokuodamas musulmonus Mahometą vaizduojančiomis karikatūromis.
„Truputis sveiko proto nepakenktų leidiniams, tokiems kaip „Charlie Hebdo“ ir Danijos „Jyllands-Posten“, kurie esą smogia gindami laisvę, kai provokuoja musulmonus“, – rašė jis.
Danijos dienraščio „Jyllands-Posten“, kuris 2005 metais išprovokavo musulmonų protestus visame pasaulyje, paskelbęs pranašą vaizduojančių karikatūrų, redaktorius Flemmingas Rose sakė, kad „Charlie Hebdo“ gynė žiniasklaidos laisvę.
„Charlie Hebdo“ nenutilo... ir jie dabar už tai sumokėjo didžiausią kainą“, – pabrėžė F.Rose.
Tarp leidinių, kurie demonstravo solidarumą su „Charlie Hebdo“ spausdindami to savaitraščio skelbtas karikatūras, buvo Ispanijos žurnalas „Mongolia“.
„Šiandien visi esama #CharlieHebdo ir giname žodžio laisvę“, – sakė „Mongolia“ redaktorius Gonzalo Boye.
Socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje, siejamoje su mįslingu britų grafitininku Banksy, buvo paskelbta karikatūra, kurioje pavaizduotas pieštukas ir užrašas „vakar“, tas pats pieštukas – perlaužtas – su užrašu „šiandien“ ir vėl nudrožtos abi pieštuko nuolaužos su užrašu „rytoj“.
Po šia karikatūrą buvo trumpas užrašas – RIP („Ilsėkitės ramybėje“).
Daugelio leidinių vedamuosiuose buvo liejamas įtūžis dėl atakos Paryžiuje ir tvirtinama, kad žudynės niekada neužgniauš žiniasklaidos laisvės.
Prancūzijos spauda reiškė pasipiktinimą, o dienraštis „Liberation“ savo pirmajame puslapyje skelbė „Mes visi esame „Charlie“. Tą patį šūkį naudojo daugelis kitų laikraščių, o socialiniame tinkle „Twitter“ išplito žyma #JeSuisCharlie (Aš esu „Charlie“).
„Jie nenužudys laisvės“, – skelbė dienraštis „Le Parisien“, o „Les Echos“ ragino žmones sukilti prieš „barbariškumą“ ir išspausdino paskutinę karikatūrą, sukurtą vieno per ataką žuvusių dailininkų.
„Tie kaukėti niekšai paskelbė karą Prancūzijai, mūsų demokratijai ir vertybėms“, – sakoma laikraščio vedamajame.
Ataka Paryžiuje buvo „nutaikyta į demokratijos širdį – žiniasklaidos laisvę“, – rašo Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, o kitame straipsnyje pabrėžia, kad teroristams negalima leisti laimėti.
„Negalime leisti, kad kalašnikovais ir raketiniais granatsvaidžiais ginkluoti žmonės spręstų, ką turėtume kalbėti, rašyti, piešti ir netgi galvoti“, – pažymėjo laikraštis ir pabrėžė, kad „tai reikštų laisvos ir atviros visuomenės pabaigą“.
Didžiosios Britanijos spauda pasisakė už pasvertą atsaką, baimindamasi islamofobijos ir ultradešiniųjų jėgų sustiprėjimo.
Dienraščiai „Daily Mail“ ir „The Daily Telegraph“ pirmuosiuose puslapiuose skelbė, kad pradėtas „karas prieš laisvę“, o „The Guardian“ gynė „Charlie Hebdo“, sakydamas, kad „jo kandumas buvo kažkuo išskirtinai prancūziškas“.
„The Times“ taip pat gynė teisę kritikuoti islamistus, bet pažymėjo, kad Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as dabar gali būti spaudžiamas kraštutinių dešiniųjų „prieš ugnį kovoti ugnimi“.
Australijos dienraščio „Sydney Morning Herald“ fotografijos ir apipavidalinimo vykdomasis redaktorius Mattas Martelis sakė, kad jo leidinys nusprendė neskelbti pranašą Muhammadą vaizduojančios karikatūros, reaguodamas į tragediją Paryžiuje.
„Neturėtume būti įbauginti griebtis savicenzūros, bet taip pat neturėtume to naudoti kaip dingsties kurstyti arba juodinti“, – pabrėžė jis.
