Užsieniečiams siūlomos penkerių metų sutartys, galimybė pretenduoti į Rusijos pilietybę ir garantuotas mėnesinis atlyginimas.
Bet atrodo, kad Maskvai, kuri siekia grąžinti šaliai sovietinę šlovę padedama naujokų iš „artimojo užsienio“, teks labiau pasistengti. Mat pasiūlymai vilioja ne visus.
Šalies ekonomika toliau kenčia nuo nukritusių naftos kainų ir Vakarų sankcijų, tad įtikinti užsieniečius užsirašyti į karinę tarnybą Rusijoje šiuo metu gana nelengva.
Statybininkai uždirba daugiau
Naujieji pasiūlymai įsigaliojo sausio 2-ąją, bet jos pamatai ėmė ryškėti dar prieš penkerius metus – vadinasi, dar prieš tai, kai Rusija aneksavo Krymą, pradėjo kurstyti konfliktą Rytų Ukrainoje ir sulaukė tarptautinių sankcijų. Tuo metu ir rublio vertė dar nebuvo drastiškai nusmukusi.
Todėl naujokams siūloma alga – 30 tūkst. rublių – jau nebėra verta tiek, kiek anksčiau. 30 tūkst. rublių dabar yra 396 eurai. Akivaizdu, kad tokio dydžio atlyginimu sunku suvilioti jaunus vyrus net iš skurdesnių nei Rusija valstybių.
„30 tūkstančių rublių šiuo metu prilygsta 25 tūkstančiams Kirgizijos somų, – pastebėjo šios šalies parlamentaras Omurbekas Abdurachmanovas. – Tiek, jei ne daugiau, pinigų, galima uždirbti ir Kirgizijoje, statybose“.
Be to, nors Rusija į kariuomenę vilioja išdailintais skelbimais, kviečiančiais „atversti naują puslapį savo gyvenime“, tie, kurie stebi įvykius pasaulyje, greičiausiai susimąsto apie tai, kas jų iš tikrųjų laukia.
Rusijos kariai per pastaruosius metus įsivėlė į karinius konfliktus Gruzijoje, Ukrainoje, kaip „taikdariai“ veikia Moldovos teritorijoje – Padniestrėje.
Vienas 20-metis Tadžikistano sostinės Dušanbės gyventojas, tiesa, teigė, kad jam Rusijoje „būtų geriau tarnauti armijoje, o ne prisijungti prie tūkstančių migrantų darbininkų“.
Tačiau kitas jaunuolis iš Tadžikistano neabejojo: „Ne, aš nenoriu žūti Čečėnijoje ar Ukrainoje vien tam, kad gaučiau Rusijos pasą“.
Pristatys teisinių barjerų?
Net kai užsieniečių verbavimo programa Rusijoje dar nebuvo patvirtinta, šalyje jau galiojo keli dvišaliai susitarimai, leidžiantys kitų šalių piliečiams prisijungti prie rusų kariuomenės.
Rusija turi daugiau nei 20 karinių bazių septyniose buvusiose sovietinėse respublikose, taip pat – Gruzijos valdžios nepripažįstančiose separatistinėse Abchazijoje ir Pietų Osetijoje.
Karinėse bazėse užsieniečiai gali tarnauti pagal tokius susitarimus kaip 1992 metais Rusijos ir Armėnijos sudarytas susitarimas. Rusijos kariuomenėje taip pat jau tarnauja Kirgizijos ir Tadžikistano piliečių, yra prisijungusių abchazų ir osetinų.
Kirgizijos ir Tadžikistano gynybos pareigūnai pabrėžia, kad šių šalių piliečiai pagal įstatymą turi atlikti privalomąją karinę tarnybą namuose ir tik po to gali prisijungti prie Rusijos kariuomenės.
Be to, Tadžikistane jauniems vyrams išvykti į Rusiją trukdo ir teisinės kliūtys. Šalis pernai priėmė įstatymą, draudžiantį piliečiams dalyvauti kariniuose konfliktuose užsienyje. Teisės aktas buvo patvirtintas po to, kai dešimtys Tadžikistano piliečių prisijungė prie radikalių islamistų grupuočių Sirijoje.
Be to, yra valstybių, kurios į savo kariuomenę vilioja patrauklesniais pasiūlymais nei Rusija. Antai Uzbekistane užsieniečiai, atlikę karinę tarnybą, gali už nemenką atlygį įsidarbinti šalies teisėsaugos tarnybose.
„Galiausiai net jei finansinės priežastys vykti į Rusijos kariuomenę gali atrodyti pelningos, mūsų šaliai tokia tendencija sukurtų demografinių problemų. Čia ir taip jau trūksta vyrų. Jei taip nutiks, pamatysime, kad pareigūnai imsis naujų priemonių užkirsti žmonėms kelius į Rusijos kariuomenę“, – teigė Dušanbėje dirbantis politologas Šokirjonas Hakimovas.
Parengė Gintaras Radauskas
