Artilerijos sviedinio ištaškyta viešojo transporto stotelė. Joje – sustingę ir kruvini pieno nusipirkti ėjusių senolių kūnai. Netoliese liepsnoja namas, kur pataikė viena iš keliolikos „Grad“ raketų. Gatvėje – drebantys, šoko ištikti ar sužeisti žmonės, šaukiantys „žudikai, prakeikti fašistai!“
Tokius vaizdus noriai, kone su liguistu pasimėgavimu rodo Rusijos propagandiniai kanalai. Rusų žurnalistai laksto po Donecko ar kitų Rytų Ukrainos miestų gatves, ieškodami vis naujų įrodymų, kaip „fašistiniai banderovcų baudėjai“ nuskriaudė taikius Rytų Ukrainos gyventojus.
Šiame regione atsinaujinę karo veiksmai, regis, suteiks dar ne vieną progą parodyti kraupius vaizdus iš apšaudytų gyvenamųjų namų rajonų. Mat jau dabar netrūksta vaizdų iš apšaudyto Donecko. Separatistų atstovai tikina, kad iš minosvaidžių, sunkiosios artilerijos ir reaktyvinių salvinės ugnies sistemų „Grad“ ukrainiečiai tyčia apšaudė civilius Donecko gyventojus.
Jau seniai pamiršusi panašius ir dar kraupesnius vaizdus iš Čečėnijos, Rusijos žiniasklaida kuria foną, kurio esmė aiški: ukrainiečių pajėgos taikosi į taikius žmones, žudo nesirinkdami, būtent todėl esą Rytų Ukrainoje už „Novorosiją“ (Naująją Rusiją) kaunasi tūkstančiai savanorių, o jiems į pagalbą per sieną plūsta šimtai sujaudintų ir supykdytų Rusijos piliečių. Padės, apgins.
Tačiau ko Rusijos televizijos neparodo, tai galimi karo nusikaltimai, kuriuos vykdo būtent separatistai. Ekspertų teigimu, patys separatistai išprovokuoja tokias situacijas, neatsakingai arba tiesiog tyčia pasirinkdami savo pozicijas šalia civilių gyventojų.
Regis, ne veltui dalis ukrainiečių separatistus vadina teroristais. Mat jų braižas jau nesyk matytas – civiliais gyventojais, kaip gyvaisiais skydais dangstosi ir „Hamas" teroristai Gazos Ruože, ir talibų kovotojai Afganistane, ir šimtus nepilnamečių mergaičių Nigerijoje pagrobę grupuotės „Boko Haram" teroristai.
Apšaudymai kelia siaubą ir pyktį
Po savaitgalį atsinaujinusių artilerijos kanonadų šalia Donecko oro uosto vienas po kito skriejo pranešimai apie aukas. Ukrainiečių kariai, vis dar nesitraukiantys iš oro uosto teritorijos, skelbė apie žuvusius ir sužeistuosius. Separatistai taip pat turėjo aukų.
Tačiau visi šie žuvę bei sužeistieji – įprastos tiesioginio, kad ir nepaskelbto karo (mat oficialiai dar praėjusį rugsėjį pasirašytų paliaubų niekas nenutraukė) aukos. Visi jie dėvi uniformas, turi ginklus ir priešingoms kovos pusėms yra teisėti taikiniai.
Tuo tarpu civiliai niekada nėra teisėti taikiniai. Tačiau beveik kiekvieno karo metu kenčia būtent civiliai – neapsaugoti, nežinantys kaip elgtis, kur slėptis jie gali tapti tarsi iš niekur atskriejusios kulkos, minos, sviedinio ar raketos aukomis. „Gulkis ant žemės, bl**! – per apšaudymą gatvėje atsidūrusiems civiliams šaukė vienas ginkluotas separatistas. Baimės sukaustyti žmonės krito ant žemės vidury gatvės. – Čia eikite, greičiau – į rūsį ir namo, bl**, greičiau!“ „Ten šalia namą apšaudė, buvo baisu“, – vesdama anūkę Rusijos propagandinio kanalo „Russia Today“ žurnalistui, separatistus šlovinančiam Grahamui Philipsui teigė senyvo amžiaus moteris. „Nenorime su jumis gyventi ir tik todėl, išgamos mus naikinate! Už ką vaikus šaudote?“ – susijaudinusi po apšaudymo šaukė kita pensininkė, Ukrainos valdžią išvadinusi „debilais“.
Jau ne sykį ir ne du teko laidoti per artilerijos apšaudymus žuvusius žmones. Graudžios ceremonijos su ašaromis bei prakeiksmais „fašistų valdžiai Kijeve“ gali suminkštinti net kietaširdžius, sukelti pyktį, keršto jausmą. Būtent tokių emocijų tikisi Rusijos propagandistai, o artilerija netyla ir dieną ir naktį.
Artilerijos pabūklai smėlio dėžėje
Dėl tokios padėties formaliai galima kaltinti abi karo puses, kurios neapsaugo civilių karo metu. Juo labiau, kad ir nuo separatistų artilerijos kanonadų yra nukentėję šimtai ukrainiečių civilių.
Dar praėjusią savaitę per 20 tūkst. Kijevo gyventojų susirinko sostinės Nepriklausomybės aikštėje pagerbti žuvusiųjų per išpuolį Volnovakos srityje. Praėjusią savaitę 12 žmonių žuvo artilerijos sviediniui antradienį pataikius į keleivinį autobusą Ukrainos vyriausybės kontrolės punkte Rytų Ukrainoje. Teigiama, kad apšaudymą surengė separatistai.
Kad šie sugeba šaudyti „dievui į langus“, o pataikyti į civilinius objektus rodo ir kitas vaizdo įrašas. Jame užfiksuoti keli savaeigį artilerijos pabūklą užtaisantys separatistai. Vienas jų turi tam tikrų šaudymo žinių bei įgūdžių, o keli kiti jaučiasi, lyg pirmą sykį atsidūrę šalia didelio žaislo.
Bet dar svarbiau už šį vaizdą yra faktas, kur stovi artilerijos pabūklas: jis pastatytas šalia pastatų, kuriuose gali gyventi žmonės. Ir ne tik gali – separatistai jau ne sykį ir ne du nesislapstydami rodė, kad artilerijos pozicijas išdėsto miestuose, šalia gyvenamųjų namų, net vaikų žaidimų aikštelėse.
Pavyzdžiui pernai rugpjūtį plačiai nuskambėjo atvejis, kai Šachtiorsko mieste „Oplot“ – vienas liūdnai pagarsėjęs separatistų dalinys įrengė haubicas D–30 tiesiog sankryžoje, šalia sovietinės statybos gyvenamųjų penkiaaukščių bei netoliese esančios degalinės. Kurį laiką baterija pliekė į ukrainiečių pozicijas, esančias laukuose už kelių kilometrų.
Separatistai naudoja teroristų taktiką
Mykolo Romerio universiteto profesoriaus, humanitarinės teisės eksperto Justino Žinilsko nuomone, tai galima vertinti kaip vienareikšmį tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimą. O ką jau kalbėti apie įvairias konvencijas bei susitarimus dėl civilių įtraukimą į karo veiksmus. „Galima sakyti, kad tai yra klasikinė teroristų naudojama taktika tikintis aukų“, – pripažino J. Žilinskas. Paralelių su Gazos Ruožu, kurį valdo raketas iš gyvenamųjų namų į Izraelio miestus laidantys „Hamas" teroristai esą pakanka.
Tad kai kitais atvejais separatistai prie pat gyvenamųjų daugiaaukščių statė reaktyvinės ugnies sistemas „Grad“, kurtinantis, iš vamzdžių po langais lekiančių raketų garsas buvo ne pati didžiausia problema civiliams gyventojams. Mat ukrainiečiai nesyk imasi atsako į separatistų apšaudymą – atsako savo ugnimi. Ar jie tai gali daryti? „Jeigu civilinis objektas naudojamas kariniais tikslais, jis tampa kariniu objektu (su išimtimi specialios apsaugos objektų – pvz., branduolinė elektrinė). Karinį objektą galima pulti“, – portalui lrytas.lt teigė teisės ekspertas. Tiesa, jis pabrėžė, kad net ir puolant karinį objektą turi būti imamasi visų įmanomų priemonių, kad kuo mažiau nukentėtų civiliai asmenys esantys apšaudymo zonoje.
Pavyzdžiui, jei separatistai šaudo iš žinomos vietos, kur yra civiliniai objektai, ukrainiečiai gali šauti atgal, bet kiek galima tiksliau į ten, iš kur paleista ugnis.
Tiesa, artilerijos pabūklai, o juo labiau reaktyvinės salvinės ugnies sistemos jau savaime nėra itin taiklūs ginklai. Sviediniai ir raketos padengia tam tikrą plotą, bet dėl įvairių priežasčių – pabūklo neprišaudymo, vėjo ar kitų gali nukrypti nuo numatytos trajektorijos. O tankiai apgyvendintoje vietovėje kelis šimtus metrų nukrypęs sviedinys gali pataikyti ne į separatistų pozicijas, o į gyvenamąjį namą. Itin taiklių, pagal GPS sistemą nutaikomų sviedinių ukrainiečiai neturi, nors kai gali ir koreguoja ugnį pagal bepiločių orlaivių žvalgybinius duomenis. „Idealiu atveju dar reikėtų ir įspėti gyventojus, kad nešdintųsi iš ten kuo toliau“, – sakė J.Žilinskas. Tokių pavyzdžių, kai civiliai gyventojai perspėjami iš anksto rasti nesunku.
Pavyzdžiui Izraelio karinių operacijų Gazoje metu izraeliečių aviacija nesyk perspėjo vietos gyventojus išmėčiusi tūkstančius lapelių.
Be to, ant namų, kuriuose būta teroristų slėptuvės, raketų paleidimo įrenginiai ar ginklų sandėliai iš pradžių būdavo numetamos nedidelės, sprogstamojo užtaiso neturinčios ir todėl didelės žalos nedarančios bombos. Toks „pasibeldimas“ laikytas įspėjimu, kad netrukus prasidės tikras bombardavimas.
Karo nusikaltėliai bausmių dar sulauks?
Vis dėlto paradoksalu, jog nustatyti, kada ir kaip separatistai naudojasi teroristiniais metodais gali kiekvienas. Tačiau įrodyti separatistų atsakomybę būtų be galo sunku. „Vaizdo įrašo vargu ar užtenka. Turi būti surenkami ir kiti patvirtinantys faktai.Čia jau įrodymų vertinimo klausimas, žvalgybos duomenys, balistikos skaičiavimai, liudytojų apklausa,vietos apžiūra“, – sakė J. Žilinskas.
Tačiau kas turi ir gali atlikti tokius tyrimus, kai vyksta karas? Jokia nepriklausoma komisija nelįs rizikuoti savo kailiu. Be to, esama ir kitų keblumų, mat teisiniam vertinimui nelabai esama mechanizmų. „Nebent JT ar ES sukurtų kokią misiją, arba pavyzdžiui tą komisiją, kur aš esu IHFFC (Tarptautinė humanitarinės faktų nustatymo komisija) . Bet ta komisija neturi mandato, nes konfliktas formaliai nėra tarptautinis“, – aiškino J. Žilinskas.
Tiesa, anot teisininko, tokius nusikaltimų įrodymus šiuo metu gali rinkti ir dokumentuoti patys ukrainiečiai. „Net ir Hagos nereikia, užtektų, kad į Ukrainos ar kitos valstybės rankas pakliūtų, išskyrus, žinoma, Rusiją. Čia vėlgi – Ukrainos namų darbai: sudaryti karo nusikaltėlių sąrašus ir kuo plačiau juos skleisti per teisinio bendradarbiavimo mechanizmus“, – patarė ekspertas.
O ar ukrainiečių karius galima teisti už tai, kad jie šaudo į gyvenamuosius namus? Ar tai vis dar proporcingas atsakas telpantis į rėmus? Jie juk kol kas lapelių nemėto, nesiima panašių priemonių. „Vėlgi, reikia žiūrėti konkretų atvejį. Pavyzdžiui, jeigu vadas, davęs įsakymą šaudyti, turi informacijos, kad „Grad“ iš ten išvežtas jau yra blogai. Jeigu neturi – tada kas kita. Jeigu abejoja – pvz., apšaudymas nutilęs – turi įsitikinti, kad „Grad“ vis dar ten pat“, – teigė J.Žilinskas.
